Gyvenimo prasmės ir žemiškos egzistencijos tikslo klausimas nerimą kėlė žmonijai nuo neatmenamų laikų. Kodėl žmogus gyvena žemėje? Koks jo tikslas? Ir ar ji apskritai egzistuoja? Žmonės ieško atsakymų į šiuos klausimus filosofijoje, dailėje, literatūroje ir religijoje. Bet ar yra vienas teisingas atsakymas?
Kokia tavo gyvenimo prasmė?
Tikriausiai žmogus ne iš karto pagalvojo apie gyvenimo prasmę. Primityvios visuomenės atstovams, kurie gyveno sunkiomis sąlygomis ir kas valandą buvo priversti susidurti su pavojais, įveikti sunkumus ir sunkumus, gyvenimo prasmė buvo biologinis išgyvenimas. Norėdami tai padaryti, reikėjo aprūpinti save ir savo artimuosius maistu, patogiais namais ir šiltais drabužiais.
Šiuolaikinio žmogaus protėvių kasdienybė vyko darbuose ir rūpesčiuose. Bet kiek nuo to laiko pasikeitė? Žmonija gavo savo įspūdingų galimybių technologijas. Šiandien nereikia praleisti dienų miške ieškant žvėrienos. Ir vis dėlto dauguma žmonių dabar užsiima tik kasdienės duonos gavimu. Darbas už atlygį, namų ruošos darbai, namų ruošos darbai užima beveik visą laiką. Kur yra mintis apie gyvenimo prasmę.
Tačiau laikas nuo laiko kai kuriems žmonėms vis dar kyla klausimas apie jų egzistavimo tikslą. Ar tikrai gyvenimas buvo duotas tik siekiant aukšto socialinio statuso, finansiškai apsirūpinant ir išlaikant šeimą? O gal yra kitų tikslų, kurių nematyti kasdieniame skubėjime? Žmogus ypač aštriai jaučia poreikį ieškoti atsakymų į tokius klausimus savo gyvenimo lūžio ir kritiniais momentais.
Ieškant prasmės: dar per anksti baigti
Dėl to kiekvienas randa savo atsakymus į klausimus apie savo tikslą. Kai kurie, ieškodami gyvybinės žemiškos egzistencijos prasmės ir tikslo, ateina pas Dievą. Mintis, kad už materialaus pasaulio ribų yra aukščiausia būtybė, kuri tave myli, vertina ir garantuoja sielos išgelbėjimą, įneša ramybę į žmogaus gyvenimą.
Pasinėrimas į religiją padeda išlaikyti gyvenimo jausmą nepaliaujamo streso ir aplinkybių spaudimo akivaizdoje. Bet ar pasiekti vienybę su Dievu gali būti tikras gyvenimo tikslas?
Yra ir kitų savirealizacijos būdų. Iš tiesų, kodėl reikia ieškoti Kūrėjo už savęs, kai jis pats gali juo tapti? Tada žmonės pasineria į kūrybą. Už to dažnai slypi neaiškus noras realizuoti savo vidinį potencialą, atskleisti savo sugebėjimus ir talentus, deklaruoti savo individualumą pasauliui. Kūryba kaip gyvenimo tikslas padidina fizinį ir psichinį ilgaamžiškumą, suteikia džiaugsmo kasdienybei ir užpildo gyvenimą tikra prasme. Tuo pačiu dažnai nesvarbu, kokioje srityje ir kokiu lygiu žmogus kuria.
Kažkuriuo metu kūrybingas žmogus pradeda suprasti, kad jos likimas yra neatskiriamai susijęs su žmonijos ateitimi. Ir tada visi kasdieniai darbai, kasdieniai rūpesčiai ir materialūs interesai pasitraukia į antrą planą.
Žmogus pradeda tikslingai ieškoti tos savo talentų taikymo srities, kuri leis rasti save ir tapti kuo naudingesnė ateities kartoms.
Vienas iš mokslinės kūrybos teorijos pradininkų Heinrichas Saulovičius Altshulleris buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad tik vertas tikslas gali suteikti žmogaus gyvenimui tikrą prasmę. Ji turi atitikti keletą reikalavimų: būti nauja, konkreti, reikšminga ir turėti socialinį naudingumą („Kaip tapti genijumi. Kūrybingos asmenybės gyvenimo strategija“, GS Altshuller, IM Vertkin, 1994).
Žmogaus gyvenimas žemėje būtų vienpusiškas ir ydingas, jei neliktų vietos draugystei, meilei, jaudinantiems nuotykiams ir socialinei sėkmei. Žinoma, požiūris į kūrybinį gyvenimą jokiu būdu nesunaikina paprastų žemiško gyvenimo džiaugsmų. Ir vis dėlto kūrybiškumas yra vienas galingiausių būdų rasti savo tikslą ir užbaigti klausimą, kodėl žmogus gyvena žemėje. Taškas, kuris gali virsti elipse, einančia į amžinybę.
