Apsvaigimo būsena žmonijai buvo seniai žinoma, nuo seniausių laikų iki šių dienų buvo vertinami skirtingi vyno ir apsvaigimo vertinimai. Šiuolaikiniai sveikos gyvensenos šalininkai ir toliau diskutuoja apie alkoholio naudą ir žalą žmogaus organizmui. Iki šiol apsinuodijimo mechanizmo klausime išlieka baltos dėmės.
Apsvaigimą sukelia etilo alkoholis, esantis alkoholiniuose gėrimuose. Jis absorbuojamas į kraują per skrandžio ir žarnyno sienas. Tolesnis etilo alkoholio poveikis yra tas, kad jis skatina raudonųjų kraujo kūnelių sukibimą, pašalindamas apsauginį raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) sluoksnį kartu su elektriniu krūviu, kuris juos atstumia. Dėl to susidaro kraujo krešuliai, kraujo krešuliai, užkimšantys mažas kraujagysles, ypač smegenų kraujagysles. Deguonis, kurį perneša kraujas, nustoja tekėti į juos, atsiranda tam tikrų smegenų dalių hipoksija (deguonies badas). Tai sukelia įvairius žmogaus fizinės ir psichinės būklės pokyčius, kurie vadinami apsvaigimu.
Tai paaiškina apsvaigimą medicininiu požiūriu. Kuo daugiau etilo alkoholio kraujyje, tuo stipresnis apsvaigimas ir žalingesnės pasekmės sveikatai. Nemaloniausia tai, kad besaikis alkoholio vartojimas sukelia organizmo priklausomybę, vėliau virsta gyvenimo būdu, o žmogus sąmoningai girtauja, norėdamas pamiršti, kad yra alkoholikas, ir jam užsakomas kitas gyvenimo būdas. Formuojasi užburtas ratas.
Psichotropinio alkoholio poveikio žmogui mechanizmas yra labai sudėtingas ir nėra gerai suprantamas. Asmens elgesys ir savęs suvokimas įvairiomis apsvaigimo stadijomis priklauso nuo daugelio tiek psichinių, tiek fiziologinių veiksnių, - žodžiu, nuo kiekvieno konkretaus žmogaus kūno savybių ir nuo alkoholinio gėrimo sudėties. Nepaisant to, bendru atveju išskiriamos keturios intoksikacijos stadijos.
Pirmajam laipsniui (lengvas apsvaigimas) būdingas malonus šilumos ir raumenų atsipalaidavimo jausmas, savęs suvokime jaučiamas pasitenkinimo savimi ir jį supančiu pasauliu jausmas, atsiranda atsipalaidavimas judesiuose ir kalboje. Savikontrolės praradimas lemia tai, kad droviausias žmogus tampa įžūlus ir įkyrus.
Esant vidutiniam girtumo laipsniui, įvyksta staigūs nuotaikos pokyčiai, nuo ypatingo geranoriškumo iki agresyvumo, judesiai taip pat tampa nenuspėjami, žmogus tampa pavojingas tiek sau, tiek kitiems.
Stipriam girtumo laipsniui būdinga neryški lėta kalba, drebulys, nesugebėjimas suvokti sunkios situacijos ar situacijos. Psichinį sujaudinimą pakeičia prislėgta būsena, mieguistumas, o tai rodo smegenų žievės ir subortekso funkcijų slopinimą. Šiame etape žmogus gali užmigti bet kur: gatvėje, prie stalo ar transportu.
Ketvirtasis intoksikacijos laipsnis, pats sunkiausias, pastebimas tiems, kurių organizmą jau stipriai paveikė alkoholis; jis pasireiškia sunkiais miego sutrikimais, kuriuos sukelia apsinuodijimas: širdies ritmo sutrikimais, epilepsijos priepuoliais, vėmimu ir nevalingu šlapimo išsiskyrimu. Kaip taisyklė, visas neblaivumo laikotarpis iškrenta iš atminties grįžus į blaivumo būseną.
Visų šių sąlygų priežastis, be abejo, yra alkoholinių gėrimų vartojimas. Bet jei pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį laipsnius tiesiog lemia skirtingi girtumo kiekiai, tai ketvirtojo girtumo laipsnio priežastis yra nuolatinis piktnaudžiavimas alkoholiu, sukeliantis gilius psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus, kuriems reikia rimto kompleksinio gydymo.
