Socializacija yra žmogaus patekimo į socialinę aplinką procesas, kai asmuo priima jo aplinkoje plačiai paplitusias normas ir tradicijas. Kaip sociokultūrinis procesas socializacija remiasi žmogaus sugebėjimu per visą gyvenimą įsisavinti kultūrines socialinės aplinkos sąlygas, taip pat būti realizuotam visuomenėje išsaugant šias kultūrines sąlygas ar jas keičiant.
Socializacijos samprata ir struktūra
Socializacija yra būtina, kad individas galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės sąveikos normų, kasdienio elgesio ypatumų, ideologijos, mentaliteto, moralinių vertybių ir kultūrinio paveldo įsisavinimas lemia asmens įsitraukimą į socialinius procesus ir tolesnį individo formavimąsi visuomenėje.
Skiriami socializacijos proceso etapai:
- prisitaikymas - visuomenės sukauptos patirties įsisavinimas, mėgdžiojimas;
- identifikacija - individo noras apsispręsti, išsiskirti;
- integracija - individo, kaip socialinių procesų dalyvio, formavimas;
- darbinės veiklos etapas - įgytų žinių ir įgūdžių įgyvendinimas, poveikis socialinei aplinkai;
- darbo po darbo etapas - socialinės patirties perdavimas naujos kartos atstovams.
Socializacijos kaip sociokultūrinio proceso ypatumai
Asmens įsitraukimas į socialinį gyvenimą vyksta įsisavinant visuomenėje priimtas normas, vertybes ir tradicijas, t. per kultūrą. Socializacija formuoja asmenybę kaip visuomenės dalyvę, taip pat ir kaip kultūros nešėją ir jos raidos veiksnį.
Sociokultūriniam procesui būdingas tokių reiškinių derinys kaip noras išsaugoti kultūrinę patirtį ir noras pakeisti šią patirtį. Socializacija, kaip sociokultūrinis procesas, gali vykti tiek atliekant asmens trauką tradicinių kultūros vertybių atžvilgiu, tiek siekiant naujovių, modernizacijos ir progresyvių kultūrinių formų.
Po darbo socializacijos stadija, būtent naujos kartos praturtinimas sukaupta kultūrine patirtimi, yra viena iš sociokultūrinio proceso funkcijų. Šis reiškinys leidžia socialinei grupei išsaugoti savo tapatumą, apsaugoti savo tradicijas nuo globalizacijos procesų.
Darbo socializacijos stadija - individo įtaka socialiniams procesams - leidžia egzistuoti sociokultūriniam procesui visuomenės kultūros siekio saviugdai ir inovacijoms forma. Tokio sociokultūrinio proceso dinamiką teikia šie kultūros pokyčių keliai:
- naujų idėjų įgyvendinimas, inovacijų plėtojimas, savarankiškas visuomenės naujų kultūrinių formų kūrimas;
- skolinimosi patirtis iš kitų socialinių grupių;
- sklaida - kultūros vertybių ir tradicijų plitimas ir persipynimas.
