„Lufthansa“yra didžiausia aviakompanija Europoje ir penkta pasaulyje, jos paslaugomis kasdien naudojasi daugybė žmonių. Tačiau kartais tūkstančiai žmonių yra priversti sėdėti oro uostuose, laukdami, kol skrydžiai atšaukiami dėl bendrovės dirigentų streikų.
Rugpjūčio 31 d., Rugsėjo 4 ir 7 d., Dešimtys oro linijų darbuotojų atsisakė eiti į darbą. Pirmasis streikas įvyko tik Frankfurto oro uoste, tada prie jo prisijungė Berlynas ir Miunchenas. Paskutiniame veiksme, kuris truko visą dieną, dalyvavo borto gidai iš šešių Vokietijos miestų: be pirmųjų trijų prie jų prisijungė ir Hamburgas, Diuseldorfas ir Štutgartas. Vidutiniškai „Lufthansa“prarado 5–10 milijonų eurų už kiekvieną streiko dieną.
Įmonės darbuotojų reikalavimai nesikeičia - jie nori, kad atlyginimai padidėtų penkiais procentais. Tuo tarpu žurnalistai skrydžio palydovų veiksmus jau pakrikštijo kaip „tų, kurie uždirba gerus pinigus, sukilimą“. Pradedančio valdytojo atlyginimas yra pusantro tūkstančio eurų. Dešimt metų patirtį turinti stiuardesė vidutiniškai uždirba apie tris tūkstančius eurų, o maksimalus atlyginimas vyresniajam palydovui svyruoja apie septynis tūkstančius eurų.
Oro linijų darbuotojai taip pat nepatenkinti, kad „Lufthansa“skrydžiams samdo trečiųjų šalių darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl krizės aviakompanija planuoja atleisti dalį savo darbuotojų, samdyti darbuotojai kelia realią grėsmę visą darbo dieną dirbantiems palydovams.
Kol kas „Lufthansa“vadovybė yra pasirengusi pakelti darbuotojų atlyginimus tik 3,5 proc. Streikuojantys tvarkdariai tuo nepatenkinti, ir visos partijos toliau stovi vietoje, nepasiekdamos sutarimo. Gali būti, kad ateityje profsąjungos organizuoja daugiau protesto akcijų.
Oro linijų darbuotojų streikas paveikė ir rusus. Keli skrydžiai į Maskvą ir Sankt Peterburgą buvo atšaukti. Rusijos paštas jau perspėjo savo klientus, kad dėl laikino „Lufthansa“darbo nutraukimo kai kurie siuntiniai gali vėluoti maždaug 5 dienų laikotarpiui.
