Įvairių mokslinių darbų rašymas yra neatsiejama mokslinės veiklos dalis. Viena iš jų, analizuojanti ir apibendrinanti bendros problemos literatūrą, yra monografija.
Monografijos koncepcija
Monografija yra mokslinis darbas, išleistas didelės apimties knygos pavidalu, skirtas nuodugniai nagrinėti vieną ar daugiau susijusių temų. Mokslinė proza laikoma jos žanru. Monografijos autorius apibendrina ir analizuoja literatūrą tiriamomis temomis, pateikia naujas teorijas, hipotezes ir koncepcijas, kurios prisideda prie mokslo plėtros. Kūrinyje paprastai yra išsami bibliografija, užrašai ir kt.
Kartais žodis „monografija“interpretuojamas neteisingai, taip įvardijant bet kurį vieno žmogaus sukurtą mokslinį darbą. Kaip mokslinio darbo kūrėjai gali veikti ne tik vienas autorius, bet ir visa komanda. Kartu pats žodis vartojamas žymėti gana siaurą problemų tyrimo specifikos, pateikiamos medžiagos vienybės, bet ne rašytojo, dėmesį.
Monografijos rašymo procesas
Valstybinis leidybos standartas monografiją vadina „mokslo ar mokslo populiarinimo leidiniu, kuriame yra išsamus ir išsamus konkrečios temos ar problemos tyrimas ir kuris priklauso vienam ar daugiau autorių“. Paprastai monografijos apimtis nėra reguliuojama, nes tai yra mokslinės kūrybos rezultatas, o darbas, kurio apimtis yra daugiau nei 120 puslapių A4 formatu, parašytas Times New Roman, keturiolikto dydžio ir pusantro tarpai, laikomas klasikiniu.
Prieš publikuodama mokslinę medžiagą specialistai turi peržiūrėti monografijos profilyje, turintys mokslinį laipsnį, apie kurią informacija nurodoma išvestyje. Geriausia, jei yra bent du recenzentai. Kadangi knygos atspaude nėra informacijos apie recenzentus, tai nėra laikoma moksliniu darbu.
Mokslininkai paprastai baigia paskelbti bet kurios pakankamai ilgos rūšies darbus, susijusius su tam tikros temos tyrimu, pateikdami išsamų tyrimo metodikos aprašymą, pateikdami darbo rezultatus ir jų interpretaciją. Monografija taip pat gali būti pateikta kaip disertacija, pavyzdžiui, jei reikia apginti akademinį laipsnį.
Šis terminas turi šiek tiek kitokią reikšmę bibliotekos moksle, kai jis vartojamas kalbant apie bet kokį neserialinį leidinį, susidedantį iš vieno ar kelių tomų. Tuo jis skiriasi nuo serijinių leidinių, tokių kaip žurnalai ar laikraščiai, kurie yra atskirai ir laikomi daugiausia nemoksline literatūra.