Ilgą laiką konfliktams spręsti buvo kviečiami specialūs žmonės, ypač dideli ir užsitęsę, kurie padėjo vykdyti ginčo šalių dialogą ir išspręsti įtemptą situaciją. Šie žmonės dabar vadinami tarpininkais, o mediacijos procesas tapo teisiniu alternatyvaus konfliktų sprendimo būdu.
Nurodymai
1 žingsnis
Tarpininkavimas yra abipusiai naudingos išeities iš konflikto metodas, kuriame dalyvauja trečioji neutrali šalis. Tarpininkas tarpininkauja tam, kad būtų pasiektas tam tikras susitarimas dėl nesutarimo, tačiau pačios šalys aktyviai dalyvauja priimant sprendimus. Tačiau tarpininkas negali būti vadinamas tarpininku bendriausia šio žodžio prasme, veikiau tarpininkavimas yra tik viena iš tarpininkavimo rūšių.
2 žingsnis
Tarpininkas neprivalo turėti specifinių žinių ginčo priežasties srityje, jis neprivalo konsultuoti dėl nesutarimų, jis tik stengiasi pateikti dalyviams bendrą konflikto supratimą ir veikti jo sprendimo kryptimi.. Be to, jo užduotis yra ne rasti tinkamą ir neteisingą, ne palaikyti vieną iš šalių, bet rasti sutarimą, rasti abipusiai naudingą sprendimą.
3 žingsnis
Tarpininku gali būti bet kuris asmuo. Pagrindinės jo savybės yra nešališkumas ir nepriklausomumas. Žmonės gali veikti kaip tarpininkai neprofesionaliai ir profesionaliai. Norėdamas profesionaliai teikti tarpininko paslaugas, asmuo turi būti vyresnis nei 25 metų, būti baigęs mediatoriaus kursą. Bet kuris pajėgus asmuo, neturintis ankstesnių teistumų, vyresnis nei 18 metų, gali tarpininkauti neprofesionaliai. Organizacijos ar asmenys gali pritraukti tarpininkus ir, susitarę, mokėti už savo veiklą arba nemokėti.
4 žingsnis
Tarpininkavimo pranašumai, palyginti su bylinėjimusi, yra laiko ir medžiagų taupymas, konfidencialumas, visiems naudingo sprendimo paieška, savanoriškas dalyvavimas ir priimtų sprendimų vykdymas, procedūros universalumas skirtingose srityse (šeimos viduje, organizacijoje, namų ūkyje ir kitose srityse). kitos rūšies konfliktai), interesų, moralės normų, šalių santykių, asmeninės patirties atsižvelgimas.
5 žingsnis
Mediacijos procesas teisine prasme prasideda vienos iš šalių rašytiniu pasiūlymu dėl šio konflikto sprendimo būdo įgyvendinimo. Jei kita šalis priima pasiūlymą, konfliktuojančios šalys sudaro susitarimą dėl tarpininkavimo, kuriame taip pat nurodoma tarpininko tapatybė. Tada tarpininkas įsijungia ir atsižvelgia į ginčo šalių požiūrį, jų argumentus, norus ir interesus, remdamasis šiais duomenimis, tada bando pasiūlyti kompromisinį konflikto sprendimą. Tuo pat metu šalys aktyviai dalyvauja diskusijoje, nes būtent jos bendromis pastangomis, neperkeldamos atsakomybės tarpininkui, turi sugalvoti išeitį iš padėties. Jei randama išeitis, sudaroma sutartis, kuri teisme taip pat gali būti laikoma taikaus susitarimu.
6 žingsnis
Vienintelis mediacijos, kaip ginčų sprendimo metodo, trūkumas yra tai, kad jis yra savanoriškas vykdyti ar nevykdyti sprendimus, priimtus po susitarimo sudarymo. Kartais po kelių susitikimų su tarpininku ir, atrodo, produktyvaus darbo, šalys vėl grįžta prie konflikto, nes viena iš šalių ar abi pusės nevykdo anksčiau sutartų sprendimų.
