Filosofija dažnai laikoma abstrakčiu mokslu, visiškai atsiskyrusiu nuo realybės. Ne mažiau svarbus vaidmuo šiame vertinime buvo įvairioms filosofinio idealizmo formoms, kurios vis dar turi svorio mokslo bendruomenėje. Per šimtmečių senumo mokslo raidą buvo sukurta daugybė idealistinių pasaulio tvarkos sampratų, tačiau jas visas galima priskirti dviem pagrindinėms kryptims.
Nurodymai
1 žingsnis
„Idealizmo“sąvoka yra bendrinis žymėjimas daugeliui mokymų, egzistavusių filosofijoje nuo senų senovės. Šis terminas slepia mintį, kad dvasia, sąmonė ir mąstymas yra pagrindiniai gamtos objektų ir materijos atžvilgiu. Šia prasme idealizmas visada priešinosi materialistinėms pasaulio tvarkos koncepcijoms, kurios stovėjo priešingose pozicijose.
2 žingsnis
Filosofinis idealizmas niekada nebuvo viena tendencija. Šioje stovykloje vis dar yra dvi pagrindinės tendencijos, atitinkamai vadinamos objektyviu ir subjektyviu idealizmu. Pirmoji idealizmo forma pripažįsta visa apimantį nematerialų principą, egzistuojantį nepriklausomai nuo žmogaus sąmonės. Antrajai formai būdingas tvirtinimas, kad objektyvi tikrovė egzistuoja tik individualios sąmonės rėmuose.
3 žingsnis
Istoriškai objektyvų idealizmą pirmavo religiniai vaizdai, plačiai paplitę senovės įvairių tautų kultūroje. Tačiau ši kryptis visą savo formą gavo tik senovės graikų filosofo Platono darbuose. Vėlesniais laikais Leibnizas ir Hegelis tapo nuosekliausiais tokių idealistinių pažiūrų atstovais. Subjektyvusis idealizmas susiformavo kiek vėliau nei objektyvus. Jo nuostatos atsispindėjo anglų filosofų Berkeley ir Hume'o darbuose.
4 žingsnis
Filosofijos istorijoje yra žinomi keli skirtingi dviejų nurodytų idealizmo krypčių variantai. Mąstytojai skirtingai aiškino nuostatas, susijusias su originalu. Kai kurie jo suprato savotišką „pasaulio protą“ar „pasaulio valią“. Kiti tikėjo, kad visata remiasi viena ir nedaloma abstrakčia substancija arba nesuprantamu loginiu principu. Viena iš kraštutinių subjektyvaus idealizmo formų yra solipsizmas, teigiantis, kad vienintele realybe galima laikyti tik individualią sąmonę.
5 žingsnis
Pagrindinės aprašytos idealizmo formos turi bendras šaknis. Tai apima visų gyvų dalykų animaciją, kuri būdinga žmogui nuo neatmenamų laikų. Kitas idealistinių pažiūrų šaltinis slypi pačioje mąstymo prigimtyje, kuri tam tikroje raidos stadijoje įgyja galimybę kurti abstrakcijas, neturinčias atitinkamų analogų materialiame pasaulyje.
6 žingsnis
Konkuruodami tarpusavyje, objektyvaus ir subjektyvaus idealizmo atstovai pamiršta apie skirtumus, kai reikia paneigti materialistines sąvokas. Idealistinėms pažiūroms patvirtinti jų šalininkai aktyviai naudoja ne tik visą filosofijoje ir logikoje sukauptą įrodinėjimo ir įtikinėjimo metodų arsenalą. Taip pat naudojami fundamentinio mokslo duomenys, kurių kai kurių nuostatų dar negalima pagrįsti materializmo požiūriu.
