Parlamentinė respublika yra viena iš respublikinės valstybės struktūros atmainų, kurioje didžioji valdžia priklauso parlamentui, o ne prezidentui. Dabartinė vyriausybė yra atskaitinga būtent išrinktam parlamentui, priešingai nei prezidentinė respublika.
Kas kontroliuoja valdžios formavimo galias?
Pagal šią vyriausybės formą vykdomoji valdžia formuojama iš atskirų partijų deputatų, surinkusių daugiausia balsų parlamento rinkimuose.
Tokia vyriausybė gali likti valdžioje tol, kol ją palaiko parlamento atstovai, tiksliau, jos dauguma. O vyriausybei prarandant pasitikėjimą, yra du sprendimo būdai - arba vyriausybės atsistatydinimas, arba galimas parlamento paleidimas, kurį valstybės vadovas inicijavo vyriausybės prašymu. Tokiu atveju skelbiami nauji parlamento rinkimai.
Tokia valdymo sistema laikoma būdinga išsivysčiusioms šalims, turinčioms savireguliacijos ekonomiką. Pavyzdžiui, Italijai, Turkijai, Vokietijai ir Izraeliui, taip pat kitoms valstybėms.
Šių šalių gyventojai paprastai balsuoja ne už atskirus kandidatus, bet už tam tikrų partijų rinkėjų sąrašus.
Pagrindinės parlamentinės respublikos valdžios organo galios
Be dabartinių teisės aktų, taikant panašią valstybės valdymo sistemą, parlamentas taip pat kontroliuoja visą šalies vyriausybę. Jis taip pat turi beveik visišką finansinę galią, nes parlamento nariai kuria ir tvirtina valstybės biudžetą.
Parlamentas taip pat nustato galimus šalies socialinio ir ekonominio vystymosi būdus bei vidaus ir užsienio politikos kursus. Tai yra, ji laiko „rankose“svarbiausias valstybės galias.
Valstybės vadovas parlamentinėje respublikoje - kas jis ir kokias galias turi?
Dabartinį prezidentą renka tik parlamento nariai arba jų sudaryta darbo grupė (kolegija).
Šis principas yra pagrindinė parlamentinės valstybės vykdomosios valdžios kontrolės sistema.
Tai reiškia, kad formaliai prezidentas yra valstybės vadovas, bet ne vyriausybės vadovas. Jis gali paskirti dabartinį ministrą pirmininką, tačiau tik iš frakcijų vadovų, atstovaujamų parlamente arba turinčių parlamentinę daugumą.
Prezidentas negali skelbti įstatymų, leisti dekretų, apdovanoti vykdomosios valdžios atstovus, nuteistuosius amnestijoje, vykdyti atstovaujamąsias funkcijas, tvirtinti ministrų kabineto sudėtį, taip pat neturi teisės atidaryti pirmosios parlamento sesijos po jo sušaukimo.
Pavyzdžiui, Italijoje prezidento rinkimuose dalyvauja trys išrinkti atstovai iš kiekvieno šalies regiono. O Vokietijos Federacinėje Respublikoje dabartinį prezidentą renka Federalinė asamblėja, susidedanti iš Bundestago narių, kuriuos renka Vokietijos valstybių atstovai.
