Daugelis žmonių, ypač gyvenę sovietiniais laikais, yra girdėję apie „dialektikos“sąvoką. Paprastai jis buvo naudojamas ryšium su marksistine-leninistine filosofija. Nepaisant to, daugumai šis terminas liko visiškai nesuprantamas. Taigi, kas yra dialektika?
Nurodymai
1 žingsnis
Dialektika yra vienas iš argumentais pagrįstos filosofinės diskusijos vedimo būdų, taip pat ypatingas mąstymo būdas. Ši sąvoka, kaip ir daugelis kitų pagrindinių filosofinių terminų, atsirado Antikoje. Ją Platonas pristatė savo garsiajame kūrinyje „Dialogai“. Jis naudojo dialektinį metodą aprašydamas dialogus su keliais dalyviais, kurių metu išryškėja įvairūs nuomonių prieštaravimai. Šie prieštaravimai leidžia geriau suprasti diskusijos objektą.
2 žingsnis
Viduramžių filosofijoje tęsėsi dialektikos plėtra. Tada tai reiškė diskusijos meną iš principo, kuris apėmė teisingą klausimų ir atsakymų formulavimą, kompetentingą argumentacijos pasirinkimą, taip pat logišką medžiagos analizę prieš pateikiant ją auditorijai.
3 žingsnis
Šiais laikais filosofija pasiekė naują išsivystymo lygį, tyrimų sritis gerokai išsiplėtė. Dialektika ir toliau buvo aktyviai naudojama. Pavyzdžiui, garsus vokiečių filosofinės mokyklos „Fichte“atstovas per antitezę sukūrė filosofinių teorijų kūrimo būdą, kuris buvo labai artimas dialektiniam metodui. Hegelis taip pat reikšmingai prisidėjo prie dialektikos raidos.
4 žingsnis
Dialektika tapo vienu pagrindinių marksistinės filosofijos metodų. Tačiau, priešingai nei Hegelis, Marxas materiją laikė pirmine dvasios akivaizdoje ir atitinkamai dialektinį metodą pirmiausia taikė tikrovės raidos dėsniams paaiškinti, o ne spekuliacinėms idėjoms apie ją.
5 žingsnis
Vėliau vadinamuosius „Dialektikos dėsnius“suformulavo Karlo Marxo bendraautorius Friedrichas Engelsas. Pirmasis iš jų, suprantamas kaip „Kiekio perėjimas į kokybę“, paaiškino šių dviejų kategorijų tarpusavio priklausomybę. Šis dėsnis paaiškino tiek gamtos reiškinius, pavyzdžiui, materijos agregacijos būsenos pasikeitimą, tiek socialinius, pavyzdžiui, formacijų pasikeitimą.
6 žingsnis
Antrasis įstatymas atskleidžia priešybių vienybės ir kovos problemą. Pasak jo, būtent prieštaravimai lemia plėtrą ir pokyčius. Viešojoje erdvėje šio įstatymo pavyzdys yra klasių kova, kuri tarnauja socialiniam vystymuisi.
7 žingsnis
Trečiasis įstatymas, vadinamas „neigimo neigimu“, iliustruoja patį reiškinio keitimo procesą. Norint įgyti naują kokybę, reiškinys turi prarasti seną.
8 žingsnis
Taip pat svarbi marksistinės dialektikos dalis buvo specialus loginių konstrukcijų metodas, išreikštas sistemoje „tezė-antitezė-sintezė“. Anot jos, kiekvienam prieštaringai vertinamam teiginiui reikia pateikti dar vieną, kuris jį paneigia, ir iš jų abiejų reikia išvesti idėjos sintezę, susidedančią iš abiejų teiginių stipriųjų pusių.