Pedagogika yra mokslas, apimantis šimtametę mokymo ir auklėjimo patirtį. Socialinis pedagogas labai prisideda prie ugdymo ir auklėjimo proceso. Patirtis šioje srityje taip pat padeda pačiam mokytojui gyvenime.
Socialinė pedagogika kaip pedagogikos šaka
Pedagogika yra sunkus darbas kiekvieną dieną, mokantis mokytojo pavyzdingo elgesio ir aukštos savikontrolės. Socialinis mokytojas yra reiklus sau, jis nuolat ieško tinkamo sprendimo, nes jo užduotis yra perduoti žinias ir formuoti harmoningai išsivysčiusią asmenybę.
Socialinė pedagogika kaip visuma, kaip mokymo ir auklėjimo menas, padeda orientuoti mokytojo mąstymą į socialinių santykių užmezgimą visuomenėje. Socialinis pedagogas dirba su socialiai remtinų, mažas pajamas gaunančių ar daugiavaikių šeimų vaikais ir paaugliais bei jų tėvais. Jos veikla skirta spręsti vaikų ir paauglių asmenines ir socialines problemas, padėti jiems apginti savo teises ir laisves.
Socialinis pedagogas prisideda prie psichologinio komforto, saugumo aplinkos kūrimo; imasi priemonių apsaugoti jų teises ir laisves. Taigi socialinė pedagogika suteikia svarbią patirtį santykių srityje, paaiškindama žmogaus elgesio ypatybes ir jos motyvus, parodo problemų sprendimo būdus ir metodus.
Socialinė pedagogika suteikia pedagogui svarbią gyvenimo patirtį sprendžiant problemas
Žinoma, ši veikla palieka savotišką įspaudą mokytojo mąstyme ir elgesyje. Taigi profesinis mentalitetas nustato požiūrį ir vertybes į socialinį mokytoją, ugdo naudingas asmenines ir profesines savybes.
Socialinė pedagogika moko ištvermės, kantrybės ir atkaklumo. Juk darbas su probleminių šeimų vaikais yra puikus darbas. Reabilitacijos centrų, švietimo ir kitų įstaigų mokiniai, be abejo, turi pakoreguoti savo elgesį, kad ateityje jie galėtų atsidurti gyvenime ir tapti garbingais piliečiais.
Socialinis pedagogas supranta, kad traumuotiems vaikams reikia pagalbos. Mokiniai iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų neatmeta galimybės išsivystyti psichikos sutrikimų, kurie ateityje gali sukelti asocialų elgesį visuomenėje ir neteisėtus veiksmus. Mokytojas užsiima tokių vaikų moraliniu ugdymu, kad jie išmoktų moralės normų ir draudimų bei atrastų savyje dvasinį turtą.
Socialinė pedagogika moko mokytoją užmegzti pasitikėjimo santykius su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Iš nepalankioje padėtyje esančios šeimos vaiko psichinė sveikata ir intelektas dažnai skiriasi nuo pilnaverčio šeimos vaiko. Socialinio pedagogo užduotis - nukreipti probleminių vaikų potencialą tinkama linkme, padėti ugdyti jų gebėjimus ir talentus.
Socialinis pedagogas lavina bendravimo ir empatijos įgūdžius, kurie padeda suvokti ir suprasti kitų jausmus. Pati darbo su nepalankioje padėtyje esančių šeimų vaikais patirtis suteikia mokytojui galimybę išvengti daugybės klaidų gyvenimo situacijose.
Socialinė pedagogika orientuoja mokytoją į analitinį mąstymą. Dirbant su probleminiais vaikais reikia sugebėti analizuoti jų destruktyvaus elgesio priežastis, taip pat rasti būdų problemoms spręsti ir pasekmėms sušvelninti. Paprastai pedagogika moko žinoti savo veiksmų rezultatus. Taigi socialinis mokytojas išsiugdo būtinas asmenines savybes, tokias kaip organizuotumas, atsakingumas ir iniciatyvumas. Manoma, kad socialinio pedagogo profesija yra pašaukimas. Juk ne visi nusprendžia pasirinkti mokytojo kelią, būtinas vidinis įsitikinimas ir suvokimas, kad darbas su vaikais yra žmogaus likimas.
