Atėjus šiltoms dienoms miestiečiai mieliau atsipalaiduoja išlipę į gamtos krūtinę, o laužai, kepsniai ir kepsniai tampa neatsiejama kelionių dalimi. Tačiau kūrenti ugnį draudžiama visur ir ne visada. Laikykitės gamtos apsaugos taisyklių, kad išvengtumėte miško gaisrų.
Liepos ir rugpjūčio mėnesiais aktyviai auga miškų gaisrai, kurie siejami su karštu ir sausu oru. Tuo pačiu metu yra trys pagrindinės miško gaisrų rūšys:
- žemės gaisrai kyla 90% atvejų, o ugnis plinta per dirvožemio dangą, uždengiant žolę, apatines medžių dalis ir išsikišusias šaknis;
- durpės ar požeminiai gaisrai, o durpės ar šiukšlės užsidega (dega be liepsnos, atsiranda labai giliai), požeminio gaisro plitimo greitis ir keli kvadratiniai metrai per dieną;
- išbėgusi jojimo ugnis, kurios metu ugnis juda šuoliais ir palei medžių viršūnes, kyla tik esant stipriam vėjui. Liepsna juda iki dvidešimties kilometrų per valandą greičiu.
Su tokia neįkainojama gamtos dovana, kaip mišku, reikėtų elgtis atsargiai ir visais įmanomais būdais prisidėti prie jos saugumo. Statistika rodo, kad žmogiškasis faktorius yra pagrindinė miškų gaisrų priežastis, kurios kasmet sunaikina tūkstančius hektarų medžių. Maždaug devyni iš dešimties ugnies elementų yra dėl apleistų degtukų ir cigarečių užpakalio rūkymo būsenoje, taip pat nesustabdomų laužų.
Kiekvieno pareiga yra užkirsti kelią gaisrui miške. Eidami į gamtos krūtinę, turite laikytis kelių konkrečių taisyklių:
- nemeskite rūkstančių cigarečių užpakalių ir uždegtų degtukų;
- nedarykite per didelio ugnies, nes kartais užtenka tik vienos skraidančios kibirkšties, kad kiltų ugnis;
- vengti ugnies kirtimo vietoje;
- nedarykite ugnies tarp nendrių, krūmų, storos žolės, po spygliuočių medžiais ir kitose panašiose vietose, kur liepsna gali lengvai išplisti į netoliese esančią augmeniją;
- degantis laužas būtinai turi būti prižiūrimas poilsiautojų;
- stiprus vėjas dažniausiai yra liepsnos plitimo bendrininkas, todėl nerekomenduojama kūrenti gaisrų tokiu vėjuotu oru;
- prieš išvykstant būtina kruopščiai užpilti anglis vandeniu arba užpilti drėgnu dirvožemiu, neišeiti iš miško, kol nebūsite visiškai įsitikinę, kad gaisras užgeso;
- nenaudokite fejerverkų miške (žvakių, fejerverkų, petardų ir net žvakių);
- neikite į mišką motociklu ar automobiliu, nes duslintuvo kibirkštys gali netyčia sukelti gaisrą, ypač sausame miške su kerpėmis;
- nepalikite miške šiukšlių, kurios gali tapti gaisro objektu: skudurų ir skudurų, mirkytų benzine ir aliejuje, indų ir stiklinių indų, kurie giedru oru gali sutelkti saulės spindulius ir uždegti sausą augmeniją;
- jei miške nustatomi gaisrai, imkitės visų priemonių jiems pašalinti ir paskambinkite priešgaisrinei tarnybai.
