Černobylis vis dar yra didžiausia katastrofa pasaulio branduolinės energetikos pramonėje. Po ketvirtojo reaktoriaus sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje iškritęs radioaktyvus nuosėdas pasiekė net Šiaurės Europos šalis, tačiau daugelį metų šios baisios tragedijos priežastis liko nežinioje ir be tikslaus apibrėžimo.
Černobylio kronika
Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje įvyko 1986 m. Balandžio 26 d., Dėl kurio ketvirtasis stoties branduolinis reaktorius buvo visiškai sunaikintas. Pavojingiausios radioaktyviosios medžiagos pateko į aplinką, o per ateinančius tris mėnesius dešimtys žmonių mirė nuo mirtinos radiacijos dozės. Ugniagesiai, užgesinę reaktoriaus uždegimą, buvo iškviesti į įprastą gaisrą neįspėjus apie pavojų ir nedavus jiems jokių apsaugos priemonių. Tuo metu Černobylio atominė elektrinė buvo galingiausia Sovietų Sąjungos atominė elektrinė.
Pašalinus gaisrą, ugniagesiai masiškai pradėjo atsidurti ligoninėse - tuo tarpu sovietų valdžia bandė nutylėti ir vėliau sumenkino tragedijos mastą, kuris pasaulį ištiko dėl nežinomos kaltės. Iš sunaikinto reaktoriaus į atmosferą pateko plutonio, urano, stroncio, cezio, jodo, taip pat radioaktyviųjų dulkių izotopai. Šių mirtinų medžiagų gausa nusidriekė virš Rytų Europos, Sovietų Sąjungos europinės dalies ir Skandinavijos šalių. Didžioji dalis užterštų radioaktyviųjų nuosėdų pateko į Baltarusijos SSR žemes.
Nelaimės priežastis
Iki šiol nėra aiškios nuomonės apie reaktoriaus sprogimo katalizatorių. Kai kurie ekspertai yra įsitikinę, kad priežastis buvo sugedusi įranga ir klaidos, padarytos statant atominę elektrinę. Kita dalis teigia apie galimą sabotažą ir eksperimentus, kurie sukėlė nepriimtiną apkrovą ir šiurkštų reaktoriaus eksploatavimo taisyklių pažeidimą. Dar kiti kalba apie žmogiškąjį faktorių - būtent apie Černobylio AE darbuotojų, atsakingų už tinkamą reaktoriaus veikimą, aplaidumą ir neatsakingumą.
Yra nuomonė, kad jei reaktorius statybų pradžioje būtų buvęs uždengtas projekte numatytu betoniniu dangteliu, tragedijos buvo galima išvengti.
Tačiau labiausiai tikėtiną Černobylio katastrofos scenarijų galėjo sukurti branduolinės fizikos specialistai. Labiausiai tikėtina, kad sprogimas įvyko dėl cirkuliuojančio vandens tiekimo sistemos gedimo, kuris atvėsino reaktoriaus urano kuro strypus. Dėl gedimo energinio bloko temperatūra smarkiai pakilo, dėl ko ištirpo strypai ir iš jų išsiskyrė radioaktyvūs garai. Šie garai chemiškai sureagavo su cirkoniu padengtais strypais ir išskyrė sprogų vandenilį, paversdami reaktoriaus šerdį mirtina atomine bomba.
