Nuodingų gyvūnų nuodai yra labai toksiški. Kyla klausimas, kodėl jis toks pavojingas? Reikalas tas, kad nuodingos gyvūnų medžiagos yra nesuderinamos su žmogaus kūnu, todėl atsiranda įvairių rūšių pažeidimų.
Fauna toli gražu nėra saugi. Žinoma, nereikėtų bijoti puraus triušio ar mielo žiurkėno, tačiau yra kur kas nedraugiškesnių faunos atstovų, kurie gali labai pakenkti žmonėms, įskaitant nuodingus gyvūnus, kurių įkandimai gali sukelti paralyžių, uždusimą ir net širdies areštuoti. Visus šiuos simptomus sukelia toksinės medžiagos, kurios susidaro seilių ir lytinių organų išskyrose, arba gyvūno limfiniai ir audinių skysčiai. Jie nesuderinami su žmogaus medžiagų apykaita, todėl organizmo bandymai atsispirti jų poveikiui sukelia labai pražūtingą rezultatą. Tačiau ne visi nuodingi gyvūnai yra vienodai pavojingi. Taigi, šie gyvūnų pasaulio atstovai skirstomi į pasyvius ir aktyvius nuodingus. Daugumai pirmosios grupės atstovų trūksta nuodingų organų, taip pat aktyvaus puolimo organų. Nuodinga medžiaga gaminama limfoje arba plaukuose su slaptomis liaukomis. Tokio nuodo žala yra nereikšminga: jei tam tikra nuodingos medžiagos dozė patenka į odą, gali išsivystyti dermatitas, jei jis patenka į žarnyną, apsinuodyti, o jei medžiaga patenka į akis, gali atsirasti konjunktyvitas. Kai kurias nariuotakojų, žuvų ir vabzdžių rūšis galima priskirti pasyviai nuodingiems faunos atstovams. Aktyviai nuodingi gyvūnai kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Jie turi specialius organus, skirtus toksinėms medžiagoms išsiskirti, ir šie gyvūnai yra itin agresyvūs. Iš šių gyvūnų gyvatės laikomos ypač pavojingomis. Nuodą gyvatėse sukelia laikinos seilių liaukos ir jis yra gyvūno apsaugos priemonė. Jei išprovokuojate gyvatę pulti, kontakto su žmogaus kūnu metu gyvatės raumenys spaudžia liaukas, kurios į organizmą suleidžia tam tikrą nuodų dozę. Atsižvelgiant į gyvatės rūšį ir į organizmą suleistų nuodų kiekį, žalos laipsnis bus kitoks. Bet kokiu atveju gyvatės apkandžiotam žmogui būtinai reikia medicininės pagalbos.
