„Ce la vie“yra išraiška, kurią daugelis iš mūsų girdėjome įvairiose gyvenimo situacijose. Tuo pačiu metu kiekvienas kalbėtojas dažnai taiko savo prasmę: kažkas - nusivylimas gyvenimu, o kažkas - noru keistis.
„C'est la vie“yra tiksli prancūzų kalbos posakio „C'est la vie“transkripcija. Be to, rusų kalba ši išraiška dažniausiai naudojama šnekamojoje kalboje, todėl nėra vienos nustatytos formos - tęstinės ar atskiros - ji parašyta rusiškomis raidėmis. Šiuo atžvilgiu rašant dažniausiai naudojamas prancūziškas šios gana paplitusios frazės originalas.
Išraiškos vertė
Pažodinis originalaus šaltinio - prancūzų frazės „C'est la vie“- vertimas į rusų kalbą reiškia „Toks yra gyvenimas“. Tokios išraiškos semantinis analogas egzistuoja daugelyje pasaulio kalbų, tačiau kai kuriose, pavyzdžiui, anglų kalboje, jai konstruoti naudojami vadinamojo sumažinto žodyno elementai, tai yra žargoniniai žodžiai, įžeidžiančios išraiškos ir panašūs kalbos komponentai.
Išraiškos prasmė
Reikšminga šios išraiškos reikšmė yra įvairi ir jai būdinga daugybė skirtingų atspalvių, kuriuos ją vartojantis subjektas gali įdėti į ją, atsižvelgiant į vartojimo situaciją. Be to, visais atvejais šios išraiškos vartojimas atspindi savitą filosofinį požiūrį į gyvenimo įvykius.
Taigi, pavyzdžiui, vienas iš dažniausiai vartojamų šios išraiškos būdų yra perduoti pašnekovui mintį, kad gyvenime galimos įvairios situacijos ir neįmanoma iš anksto numatyti įvykių raidos. Pavyzdžiui, šią išraišką galite naudoti tuo atveju, jei jums ar jūsų pašnekovui įvyko kokia nors daugiau ar mažiau rimta bėda: raktų pametimas, nesėkmė darbe ar mokykloje, vėlavimas į traukinį ir panašiai.
Tačiau neturėtumėte vartoti šios frazės, jei žmogus patiria tikrai didelę nelaimę, pavyzdžiui, nelaimingą atsitikimą, artimo giminaičio mirtį. Esant tokiai situacijai, šis komentaras gali reikšti, kad jūs nežiūrite į jo sielvartą per daug rimtai ir esate linkęs sumenkinti jo svarbą nukentėjusiai šaliai.
Papildoma prasminė konotacija, kurią asmuo, ištaręs „Ce la vie“, gali įtraukti į šią išraišką, apima norą paguosti ir nudžiuginti savo kolegą, susidūrusį su tam tikra problema. Šiuo atveju šios frazės vartojimas tarsi perkelia dalį atsakomybės už tai, kas nutiko, ne pačiam subjektui, patekusiam į nemalonią situaciją, o gyvenimo aplinkybėms, kurios gali atsitikti visiems. Taigi kalbėtojas gali pabandyti pašnekovui suprasti, kad tai, kas nutiko, nėra jo paties kaltė.
