Norint normaliai auginti arbūzą, jam reikia daug šviesos ir šilumos, ypač pradiniame vystymosi etape. Todėl nėra taip lengva auginti arbūzus vidurinėje juostoje.
Tuo atveju, jei visą vasarą yra debesuotas ir šaltas oras, jokiu būdu negalima gauti prinokusio arbūzo. Bet tokie neprinokę vaisiai, nors ir nevalgomi, gali būti naudojami sūdymui.
Vietos ir įvairovės pasirinkimas
Patyrę sodininkai rekomenduoja savo svetainėje pasirinkti vietą improvizuotam melionui, kad ankstesniais metais šioje vietoje augtų bulvės, kopūstai ar svogūnai. Rudenį kiekvienai blakstienai pasodinti skirtose vietose trąšos išberiamos humuso, vištienos išmatų, sumaišytų su smėliu, pavidalu. Jei žemė yra sunki, linkusi pyraguoti ir neleidžia praeiti orui, reikės šiek tiek daugiau smėlio. Taip pat galite naudoti perlitą arba vermikulitą, kurie turi tas pačias savybes kaip ir smėlis.
Didelę reikšmę turi sodinimui pasirinktos arbūzų veislės. Pirkto arbūzo sėklos čia neveiks, nes nespės prinokti. Visų pirma reikalingos ankstyvo nokinimo ir atsparios veislės, kad jos nenumirtų ir turėtų laiko sunokti per trumpą ir jiems neįprastai šaltą vasarą. Ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į tokius hibridus kaip „Malysh“, „Sibiro žiburiai“, „Olginsky“. Nerekomenduojama netoliese dėti skirtingų veislių, nes bus kryžminis apdulkinimas. Geriausia kiekvienais metais auginti vieną veislę, kad galų gale išsirinktumėte geriausią.
Sodinimo technika ir priežiūra
Arbūzus reikėtų sodinti tada, kai šalčio grėsmė yra maksimali, t.y. ne anksčiau kaip gegužės viduryje. Teritorija, ant kurios nuo rudens tręšiama trąša ir smėlis, mulčiuojama durpėmis, kasama kultivatoriumi ar kastuvu.
Arbūzus galite sodinti ir sėklomis, ir daigais. Daigų metodas tinka esant labai šaltam klimatui, kadangi arbūzai labai gerai netoleruoja jokių transplantacijų, jie gali susirgti arba nustoti augti. Norėdami atmesti tokią galimybę, jie dažnai pasodina dvi ar net tris sėklas vienoje skylėje, kad galų gale išsirinktų stipriausias ir kad dygtų bent viena.
Šalnos dirvožemyje dažnai kartojasi visą gegužę ir būna net birželio mėnesį, todėl arbūzų keteros turėtų būti per naktį padengtos neaustiniu audiniu, geotekstile ar folija. Tuo pačiu metu, jei įmanoma, jie stengiasi nevaikščioti tarp kalvagūbrių, nes arbūzų šaknų sistema auga plačiai ir yra labai paviršutiniška.
Arbūzus reikia reguliariai laistyti, o jei du kartus per savaitę neįmanoma įdėti kibiro į kiekvieną skylę, tada geriau vietoje įrengti automatinį laistymą. Kai kiaušidės išauga iki obuolio dydžio, turėtumėte atidžiai ištirti visas blakstienas ir jas sugnybti, palikdami ant kiekvienos blakstienos ne daugiau kaip du arbūzus.
Kad vaisiai dainuotų tolygiai, nuo rugpjūčio jie kas savaitę vartomi atsargiai, kad nepakenktų botagui. Jei vasara lietinga, po arbūzais pakiša lentas arba įdeda į dėžes, kad nepradėtų pūti, laistymas sustabdomas. Kitais atvejais laistyti reikia iki sezono pabaigos.
