Keičiantis aukščiui, galima pastebėti reikšmingus temperatūros ir slėgio pokyčius. Teritorijos reljefas gali labai paveikti kalnų klimato susidarymą.
Nurodymai
1 žingsnis
Įprasta atskirti kalnuotą ir aukštą kalną. Pirmasis yra būdingas mažesniems nei 3000-4000 m aukščiams, antrasis - aukštesniems lygiams. Reikėtų pažymėti, kad klimato sąlygos aukštuose didžiuliuose plynaukštėse labai skiriasi nuo sąlygų kalnų šlaituose, slėniuose ar atskirose viršūnėse. Žinoma, jie taip pat skiriasi nuo klimato sąlygų, būdingų laisvai atmosferai virš lygumų. Drėgmė, atmosferos slėgis, krituliai ir temperatūra gana stipriai kinta priklausomai nuo aukščio.
2 žingsnis
Didėjant aukščiui, mažėja oro tankis ir atmosferos slėgis, be to, mažėja dulkių ir vandens garų kiekis ore, o tai žymiai padidina saulės spindulių skaidrumą, jo intensyvumas, palyginti su lygumomis, žymiai padidėja. Todėl dangus atrodo mėlynesnis ir tankesnis, o šviesos lygis padidėja. Vidutiniškai atmosferos slėgis už kiekvieną 12 metrų pakilimą sumažėja 1 mm Hg, tačiau konkretūs rodikliai visada priklauso nuo reljefo ir temperatūros. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo lėčiau slėgis mažėja kylant. Netreniruoti žmonės diskomfortą dėl žemo kraujospūdžio pradeda patirti jau 3000 m aukštyje.
3 žingsnis
Oro temperatūra taip pat krinta kartu su aukščiu troposferoje. Be to, tai priklauso ne tik nuo reljefo aukščio, bet ir nuo šlaitų poveikio - šiauriniuose šlaituose, kur radiacijos srautas nėra toks didelis, temperatūra paprastai būna pastebimai žemesnė nei pietiniuose. Dideliame aukštyje (Alpių klimate) temperatūrą įtakoja padegti laukai ir ledynai. Eglių laukai yra ypatingo granuliuoto daugiamečio sniego plotai (ar net pereinamasis etapas tarp sniego ir ledo), susidarantys virš sniego linijos kalnuose.
4 žingsnis
Vidinėse kalnų grandinių vietose žiemą gali atsirasti atvėsusio oro sąstingis. Tai dažnai lemia temperatūros inversijas, t.y. temperatūra kyla didėjant aukščiui.
5 žingsnis
Kritulių kiekis kalnuose iki tam tikro lygio didėja su aukščiu. Tai priklauso nuo šlaitų poveikio. Didžiausią kritulių kiekį galima pastebėti šlaituose, kurie susiduria su pagrindiniais vėjais, šis kiekis papildomai padidėja, jei vyraujantys vėjai neša drėgmę turinčias oro mases. Pavėjiniuose šlaituose kritulių padidėjimas kylant nėra toks pastebimas.
