Įžeidžiantis slapyvardis „Tushinsky vagis“atiteko savaip vadintam Rusijos carui Melagingam Dmitrijui II dėl jo gyvenamosios vietos Tushino mieste netoli Maskvos. Ten jis buvo nuo 1608 m. Vidurio iki 1610 m. Pradžios. Ir ten jis aktyviausiai save rodė per savo trumpą „karaliavimą“.
Nurodymai
1 žingsnis
Daugelis Rusijos gyventojų palankiai įvertino netikro Dmitrijaus I. mirtį. Tačiau buvo ir daugybė žmonių, kurie atsisakė tuo tikėti. Be to, pastarieji priklausė skirtingiems visuomenės sluoksniams. Juos vienijo visai ne meilė puolusiam netikriems monarchams, o neapykanta bojarams, kurie į valdžią atvedė jų globotinį Vasilijų Šuiskį. Taigi, pasirodymą Rusijos politinėje arenoje XI amžiaus pradžioje iškart po pirmojo naujojo netikro Dmitrijaus apgaviko mirties iš anksto nustatė patys žmonės.
2 žingsnis
Iškart po netikro Dmitrijaus I mirties visoje Maskvoje pasklido gandai, kad „suverenui“pavyko pabėgti, ir jis buvo priverstas slėptis nuo „veržlių bojarų“. Miesto gatvėse jie pradėjo rasti „anoniminius laiškus“, kuriuos neva parašė pats „caras Dmitrijus“. Šioje situacijoje beliko rasti tinkamą nuotykių ieškotoją, kuris išdrįstų save vadinti pabėgusiu suverenu.
3 žingsnis
Ir vienas buvo rastas labai greitai. Michailas Molchanovas, vienas iš netikro Dmitrijaus I žudikų, šioje situacijoje greitai suvokė savo nuomonę. 1607 m. Pavasarį tikruoju vardu jis persikėlė į Lenkiją, teisingai pasikliaudamas lenkų kunigaikščių pagalba. Ten jis pasiskelbė Rusijos caru Dmitrijumi Ivanovičiumi. Nepaisant to, kad lenkų bajorai tarpusavyje pejoriškai vadino apsimetėlį „caru“, jis sulaukė visiško pripažinimo ir ėmė kurti armiją kampanijai prieš Maskvą.
4 žingsnis
1607 m. Rugsėjį sukilėlių netikrojo Dmitrijaus II armija, suformuota iš maištaujančių lenkų, Pietų Rusijos didikų, kazokų ir Ivano Bolotnikovo nugalėtos armijos liekanų, atsikėlė į Rusiją.
5 žingsnis
Sukilėlių kariuomenė, nesulaukusi rimto pasipriešinimo, užėmė Rusijos miestus, kurių gyventojai prisiekė apsišaukėliui. Netikrojo Dmitrijaus populiarumo augimą tarp žmonių labai palengvino jo dekretas dėl bojarinių žemių perdavimo vergams ir leidimo joms priverstinai vesti bojarines dukteris, suteikiant joms bajorų. Šiuo dekretu jis priviliojo baudžiauninkus į savo pusę.
6 žingsnis
Be to, netikrojo Dmitrijaus armija šešis mėnesius perėjimo per Rusijos žemes buvo gerokai papildyta Zaporožės ir Dono kazokų bei Lenkijos kunigaikščių Aleksandro Lisovskio, Adomo Višneckio ir Romano Rožinskio būrių sąskaita.
7 žingsnis
1608 m. Pavasarį Netikro Dmitrijaus armija priartėjo prie Maskvos, tačiau nedrįso šturmuoti miesto. Netoli Maskvos esančiame Tushino mieste netikras Dmitrijus surado savo gyvenamąją vietą. Jame jis rengia savo vyriausybės, savo bojaro dūmos posėdžius, o čia net kaldina savo monetą. Tuo laikotarpiu jo oponentai sugalvojo jam įžeidžiantį slapyvardį „Tushino vagis“. Ir, beje, jam nepavyko paimti Maskvos.
8 žingsnis
Šio apsimetėlio likimas buvo liūdnas, bet nuspėjamas. Po daugybės istorinių anų metų peripetijų 1610 m. Rudenį jo paties sargybos galva nužudė Netikrą Dmitrijų II. Jo palaidojimo vieta nebuvo nustatyta.
