Tūkstantmečiais pasaulinis urbanizacijos procesas per pastarąjį šimtmetį įgijo pasaulinį mastą. Sekdamas išsivysčiusiomis šalimis, jis apėmė ir besivystančias šalis. Be to, pastarosios urbanizacijos lygis sparčiai auga. Miesto gyventojų dalis pasaulyje jau viršijo 50 proc.
Nurodymai
1 žingsnis
Pirmieji miestai Žemėje atsirado maždaug prieš 5000 metų Mesopotamijoje, vėliau Egipte ir Indijos subkontinente. Mokslininkai vis dar ginčijasi dėl jų atsiradimo prigimties - atsirado patys nauji miestai arba veikiami senesnių. Tačiau miestų buvimas tarp senovės inkų ir actekų Amerikoje rodo, kad miestų gyvenviečių atsiradimas Žemėje yra visiškai natūralus procesas. Tai visiškai susijusi su civilizacijos raida.
2 žingsnis
Tūkstančius metų miestuose buvo gyventojų koncentracija. Bet šis procesas vyko palaipsniui. Miestų skaičius ir miesto gyventojų augimas vyko beveik nepastebimai. XIX amžiaus pradžioje daugumoje didžiausių pasaulio miestų gyveno tik 200-300 tūkstančių žmonių. Vedėjai buvo Paryžius - 550 tūkstančių ir Londonas.
3 žingsnis
Spartus miestų augimas prasidėjo tik su pramonės revoliucija, įvykusia prieš šimtmetį. Sparčiai besivystančios darbuotojų pramonės poreikis ir didesni atlyginimai mieste nei kaime paskatino didelio masto kaimo gyventojų perkėlimą į miestus. Net Rusijoje, kur šiam procesui pastebimai trukdė baudžiava, miestai stabiliai augo. Dėl to, jei per visą XIX amžių Žemės gyventojų skaičius padidėjo 1,7 karto, tada jos miesto komponentas padidėjo 4,4 karto.
4 žingsnis
Tačiau toks urbanizacijos tempas yra niekis, palyginti su tuo, kas įvyko praėjusio amžiaus antroje pusėje. Šis laikotarpis taip pat paprastai vadinamas „miesto revoliucija“ir „didele žmonių migracija miestuose“. Tai tiesiog sutapo su galingu gyventojų sprogimu besivystančiose šalyse. Pusę šimtmečio jau gana didelis Žemės gyventojų skaičius mieste išaugo keturis kartus.
5 žingsnis
Tiesa, per tą patį laiką kaimo gyventojų skaičius Žemėje taip pat padidėjo beveik 2 kartus. Šis augimas buvo įmanomas tik besivystančių šalių dėka, kur dabar gyvena 90% visų pasaulio gyventojų. Tačiau dabar šis procesas lėtėja ir, remiantis demografų prognozėmis, iki šio amžiaus vidurio jis turėtų stabilizuotis.
6 žingsnis
Be daugelio civilizacijos privalumų, urbanizacija žmonijai kelia didelių problemų. Visų pirma, tai yra aplinkos problemos. Užterštame megapolių ore kaupiasi didžiulis kenksmingų medžiagų kiekis. Net daugelio didelių miestų buvimas daugybe žaliųjų erdvių nelabai padeda. Žmonės, žinoma, kovoja su sunkia ekologine situacija. Pramonės įmonės išvežamos iš miesto. Jie nustato kenksmingų medžiagų kiekio automobilių išmetamosiose dujose apribojimus. Tačiau miestai ir toliau auga, ir tai nelabai padeda.
7 žingsnis
Be to, gyvenimas didmiesčiuose neigiamai veikia žmonių psichinę sveikatą. Žmogus per dažnai patiria stresą, o nuolatinis gatvės triukšmas nepadeda sustiprinti nervų sistemos.
8 žingsnis
Belieka tikėtis, kad žemiškoji civilizacija dėl savo nuolatinio vystymosi sugebės rasti išeitį iš šios padėties.
