Visuotinai pripažįstama, kad Visata atsirado dėl Didžiojo sprogimo maždaug prieš 13,8 milijardo metų. Tačiau kai kurie tyrinėtojai mano, kad šis hipotetinis įvykis nebuvo vienintelis. Gali būti, kad tokių „sprogimų“yra buvę ir anksčiau. Tokių revoliucinių šuolių rezultatas gali būti daugybės visatų susidarymas, skirtingas nuo tos, kurioje atsitiko žmonija.
Kiek visatų yra?
Prieš tris dešimtmečius mokslo pasaulyje pradėjo plisti vadinamoji infliacijos teorija. Šios sąvokos centre yra specialios materijos formos, vadinamos „klaidingu vakuumu“, idėja. Jis turi labai aukštas energijos charakteristikas ir didelį neigiamą slėgį. Nuostabiausia netikro vakuumo savybė yra atstumianti gravitacija. Tokio vakuumo užpildyta erdvė gali greitai išsiplėsti įvairiomis kryptimis.
Spontaniškai kylantys vakuumo „burbuliukai“sklinda šviesos greičiu, tačiau praktiškai nesusitrenkia vienas su kitu, nes erdvė tarp tokių darinių plečiasi tuo pačiu greičiu. Manoma, kad žmonija gyvena viename iš daugelio tokių „burbulų“, kurie suvokiami kaip besiplečianti visata.
Įprastu požiūriu, keli netikro vakuumo „burbulai“yra kitų visiškai savarankiškų visatų serija. Gaudoma tuo, kad tarp šių hipotetinių esybių nėra tiesioginių materialių ryšių. Todėl, deja, neveiks pereiti iš vienos visatos į kitą.
Mokslininkai daro išvadą, kad visatų, kurios atrodo kaip „burbuliukai“, skaičius gali būti begalinis ir kiekviena iš jų plečiasi be jokių apribojimų. Visatose, kurios niekada nesikerta su ta, kurioje yra Saulės sistema, formuojasi begalinis įvykių vystymosi galimybių variantas. Kas žino, gal viename iš šių „burbulų“tiksliai kartojasi Žemės istorija?
Lygiagrečios visatos: hipotezėms reikia patvirtinimo
Tačiau gali būti, kad kitos visatos, kurias sąlygiškai galima vadinti lygiagrečiomis, remiasi visiškai kitokiais fiziniais principais. Net pagrindinių „burbulų“konstantų rinkinys gali smarkiai skirtis nuo numatyto gimtajame žmonijos Visatoje.
Visai įmanoma, kad gyvenimas, jei tai yra natūralus bet kokio materijos vystymosi rezultatas, paralelinėje visatoje gali būti kuriamas pagal žemiečiams neįtikėtinus principus. Kas tada gali būti intelektas kaimyninėse visatose? Kol kas apie tai gali spręsti tik mokslinės fantastikos rašytojai.
Neįmanoma tiesiogiai patikrinti kitos visatos ar net tokių pasaulių visumos egzistavimo hipotezės. Mokslininkai dirba rinkdami „netiesioginius įrodymus“, ieškodami būdų, kaip patvirtinti mokslines prielaidas. Kol kas mokslininkai turi tik daugiau ar mažiau įtikinamų spėjimų, pagrįstų visatos istoriją nušviečiančio reliktinio spinduliavimo tyrimo rezultatais.
