Daugybė anksčiau kasdien vartojamų posakių šiandien yra pasenę, jie įterpiami į kalbą dėl spalvos ar kaip pokštas. Tačiau net kalbėtojas ne visada supranta idiomų esmę. Pavyzdžiui, posakis „daužyti kaktą“šiandien turi labai ironišką atspalvį.
Žodis „mušti“yra gana dviprasmiškas, žodynuose yra nuo 8 iki 12 reikšmių. Tinkamiausia „smūgio“prasmės reikšmė posakyje „smogti kaktą“yra ką nors trenkti. Kaktos yra kaktos senąja rusų kalba. Tai yra, jei pažodžiui suprantate, paaiškėja: „daužyti kaktą“- daužyti kaktą prieš ką nors.
Kontekstas
Išsamiau išanalizavę šio frazeologinio vieneto naudojimą, galime daryti išvadą, kad jie taip sakė dviejose situacijose. Pirmasis - kai jie pasisveikino, tai yra, pasvėrė žemą lanką iki žemės. Antrasis - kai jie kažko paprašė. Pačios peticijos senais laikais iš tikrųjų buvo vadinamos peticijomis. Jie buvo laikomi oficialiais dokumentais Rusijos kanceliarijos darbe XV – XVIII a. Kalbant apie jų turinį, jie galėtų apimti ir skundus, ir denonsavimus, ir prašymus. Teismo procese, pradedant nuo XVI a., Buvo priimtas peticijų nurodymas - speciali įstaiga, nagrinėjusi peticijas.
Šio frazeologinio vieneto, kaip sveikinimo, versija iki šiol yra išsaugota lenkų kalba, nors ir šiek tiek sutrumpinta forma. Vietoj tradicinio „labas“Lenkijoje jie paprastai sako „czołem“, tai yra „chelom“. Šio frazeologinio vieneto atsiradimo istorija nurodo antrąjį jo naudojimo pavyzdį.
Analogai
Mūsų laikais frazeologizmas „mušti kaktą“yra mažai naudojamas. Šio derinio taikymas baigėsi po 1917 m. Įvykių. Po to, kai visiškai išnyksta šalis, kurioje vyresnieji su prašymu mušė galvą į žemę ir apskritai lenkė nugarą valdžios atstovams, galite tai išgirsti pasakojimuose apie tolimą šalies praeitį.
Žodžiais „kakta“ir „smūgis“šiandien dažniausiai naudojamas derinys „daužyti galvą į sieną“. Tai žymi bergždžių veiksmų atlikimą. Tačiau prieš porą šimtmečių „pataikyti į kaktą“gana dažnai buvo ant lūpų. Tai liudija literatūros kūriniai, pavyzdžiui, Griboyedovo „Vargas iš proto“:
„Tradicija yra šviežia, tačiau ja sunku patikėti.
Kaip jis buvo garsus, kurio kaklas dažnai sulenktas;
Kaip ne kare, o ramybėje jie paėmė kaktą -
Jie beldėsi į grindis, nesigailėdami!"
Buitinis kinas turi ryškų pavyzdį, kai akivaizdžiai parodyta, kaip jie senovėje „mušė antakius“priešais carą Rusijoje. Tai komiškas filmas „Ivanas Vasiljevičius keičia savo profesiją“, režisierius Leonidas Gaidai 1973 m. Frazeologizmai gana ryškiai atspindi šalies istoriją. Juk jie kyla ne nuo nulio. Tai savotiški žodinio liaudies meno elementai, be kurių kalba nebūtų tokia talpi.
