Socialinė veikla yra sąmoninga individo veikla, skirta dalyvauti socialiniuose procesuose ir pakeisti aplinkines socialines sąlygas. Socialinė veikla kaip samprata gali būti vertinama iš savirealizacijos svarbos asmeniui ir jo įtakos visuomenei stiprumo požiūriu.
Socialinė veikla kaip asmenybės saviraiškos metodas
Socialinis aktyvumas yra svarbus žmogaus psichologinio ir emocinio vystymosi raidos veiksnys. Poreikis ginti savo moralines, kultūrines ir ideologines vertybes žadina žmoguje poreikį pakeisti ar palaikyti socialinės aplinkos, kurioje jis yra, būseną. Socialinės veiklos esmė yra dėmesys visuomenės gyvenimo ir jos gyvenimo aplinkybių keitimui žmonių ir jų pačių labui.
Individo socialinė veikla vystosi veikiama visų socialinių veiksnių, turinčių įtakos žmogui. Pagrindinis socialinės veiklos veiksnys yra tai, kad asmuo supranta savo žinias ir įgūdžius viešųjų interesų labui, nes jis mato šią naudą savo požiūriu. Tai laikoma tik kartu su bet kokia realia žmogaus veikla.
Psichologija socialinės veiklos sampratą laiko kryptingu asmens veiklos ir jo socialinių-psichologinių savybių visuma. Veikla apibrėžiama kaip socialinio subjekto egzistavimo būdas - t.y. individo ir visos visuomenės sąveikos būdas. Socialinei veiklai įtakos turi tokie vidiniai žmogaus veiksniai kaip psichologinės ir genetinės savybės, kultūrinis lygis, sąmonė, charakteris, vertybių sistema ir individualūs poreikiai.
Socialinė veikla kaip progreso ir socialinių pokyčių svertas
Socialinis aktyvumas yra įvairių žmogaus veiklos apraiškų suma, sąmoningai nukreipta sprendžiant klausimus, su kuriais susiduria socialinė grupė ar visa visuomenė. Tiriamieji gali būti ir individas, ir kolektyvas, grupė, klasė, visuomenė. Socialinė veikla taip pat apibrėžiama kaip asmens sugebėjimas reikšmingai pasikeisti socialiniame gyvenime per savo elgesį, bendravimą, kūrybiškumą. Veikla gali pasireikšti visose visuomenės srityse. Sąlyginai asmens socialinę veiklą galima suskirstyti į politinę, darbo, dvasinę ir kitas rūšis.
Sociologijos požiūriu, socialinė veikla nėra savavališkas reiškinys, bet atsiranda dėl istorinės būtinybės ir yra skirtas kurti naujas socialines formas ir sąlygas. Socialinė veikla gali sukelti protesto nuotaikas ir sukelti socialinį nestabilumą. Kita vertus, socialinė veikla gali būti visuomenei reikalingų naujovių ir teigiamo vystymosi veiksnių apraiška.
