Žmogus, gyvenantis visuomenėje, dažniausiai negali priklausyti kažkokiai šios visuomenės organizavimo sistemai, jis negyvena už jos ribų. Tokios organizacijos yra daugybė formų, viena iš jų yra kolektyvizmas.
Kolektyvizmas yra visuomenės organizavimo forma, kurioje svarbiausia yra ne individuali žmogaus asmenybė, o žmonių kolektyvas. Kolektyvizmas žmonėms būdingas nuo senų senovės, kai žmogus dar negalėjo išgyventi vienas laukinėje gamtoje ir net neįsivaizdavo savęs kaip atskiro individo.
Kolektyvizmo raida visuomenėje
Kaip pirmykščiai žmonės galėtų vieni patys apsiginti nuo laukinių gyvūnų, gauti maisto sau nužudydami didelį plėšrūną, įrengti būstą ir užtikrinti jo apsaugą, laikyti ugnį vienoje vietoje? Tai buvo neįmanoma net visai šeimai, jau nekalbant apie vieną žmogų. Todėl žmonės gyveno bendruomenėse ir nuo to laiko žmogaus galvoje yra supratimas, kad daugelį dalykų daug lengviau atlikti kartu, nei atskirai.
Vėlesniais laikais kolektyvizmas yra išsaugotas kaip atskirų grupių darbo ar ištisų bendruomenių gyvenimo organizavimo sistema. Kolektyvizmo pagrindu buvo kuriamos praktiškai visų žinomų totalitarinių režimų valstybinės sistemos: komunizmas, socializmas, fašizmas. Visose šiose sistemose svarbiausi piliečiams buvo pateikiami bendrieji visuomenės uždaviniai, kiekvienas žmogus turėjo atmesti savo norus, siekdamas dirbti visos visuomenės labui.
Kodėl veikia kolektyvizmas?
Ši visuomenės organizavimo forma pasirodė esanti labai efektyvi dėl daugelio priežasčių. Žmonės linkę rūpintis ne tik savimi, bet ir savo šeima, bendruomene, socialine grupe, be to, darbas kito žmogaus labui kartais teikia daugiau malonumo nei rūpinimasis savimi. Be to, žmogus turi jausti savo įsitraukimą į grupės reikalus, pajusti savo veiksmų svarbą. Būtent kolektyvizmo forma jis visiškai jaučia savo veiksmų svarbą.
Todėl darbas socialinės grupės labui, ypač jei tai reiškia visą šalį, yra suvokiamas kaip itin kilnus, reikalingas ir svarbus poelgis. Kartu su masiška propaganda tam tikrų istorijos laikotarpių didžiulio skaičiaus žmonių darbas didelės komandos pavidalu parodė neįtikėtinus rezultatus. Gamybos dalis smarkiai išaugo, šalis sutelkė vieną tikslą, įveikė krizes ir pagerėjo visos tautos gyvenimas. Be kolektyvizmo būtų neįmanoma arba be galo sunku pasiekti tokių rezultatų.
Kolektyvizmas siekia atskleisti kilnius žmogaus impulsus, verčia jį atmesti individualizmą ir egoizmą. Tačiau kartu tai žada ir naudos asmeniui: kolektyvizmo vertybių sistema apima geresnės ateities kūrimą kiekvienam visuomenės nariui. Ir nors ilgą laiką neįmanoma sėkmingai išlaikyti kolektyvizmo dvasios žmonėse vien entuziazmo ir propagandos pagrindu, vis dėlto šios sistemos elementų yra šiuolaikiniame beveik bet kurios grupės veiklos modelyje. Kai tik kalbama apie komandinį darbą, neigiant individualų norą dėl sėkmingo grupės darbo, atsakomybę už kitus žmones - mes kalbame apie kolektyvizmo formą.
