Visi žino išraišką ką nors daryti „tyliai“- tai yra nepastebimai, slaptai nuo visų. Tačiau nedaugelis žmonių žino, kas yra liaukos ir kaip atsirado ši išraiška.
Žodis „liaukos“pas mus atkeliavo iš Italijos - ten „tsappa“vadinamas kastuvu žemės darbams. Su jų pagalba buvo iškasti grioviai ar tuneliai, kad priartėtų prie tvirtovių, miestų ar pilių ir audra juos paimtų. Rusų kalba žodis „liaukos“pradėjo žymėti patį tranšėjų atidarymo būdą, kurio yra du.
Pirmasis metodas yra „skraidantys liaukai“. Jie kasė nuo žemės paviršiaus po apsauginės pylimo danga nuo statinių ir maišų - jie buvo paruošti iš anksto. Bet antrasis metodas buvo vadinamas „atvartu“arba „tyliomis liaukomis“- jie kasė tiesiai iš griovio dugno, neišeidami į paviršių.
Tai buvo padaryta, žinoma, siekiant likti nepastebėtiems - lėtai ir slapta, vogiamai. Todėl net ir dabar posakis „veikti gudriai“reiškia „lėtai ir nepastebimai kažkur prasiskverbti“, arba (vaizdingesnė versija) „ką nors padaryti tyliai ir nepastebimai kitiems“. (Pavyzdžiui, „Jis tyliai ėmė kapoti mišką malkoms, o niekas nemato“arba „Jis nusprendė tyliai - lėtai, bet užtikrintai ieškoti jos vietos“).
Pažymėtina, kad iš pradžių galvoje buvo bet kokie neigiami veiksmai: intrigos, intrigos už nugaros ir kitos „perversminančios veiklos“. Tačiau dabar šiai frazei ne visada suteikiama neigiama reikšmė.
Beje, laikui bėgant miltelinės bombos buvo pradėtos sodinti liaukose, po apgultų pastatų sienomis. Šiam pavojingam ir atsakingam verslui reikėjo specialistų. Taip atsirado kitas gerai žinomas žodis - „sapier“, „tas, kuris dirba liaukose“.
Laikui bėgant posakis „ramūs liaukos“virto „tyliomis liaukomis“(neva kilo iš arklio slogos pavadinimo) ar net „tyliomis liaukomis“. Turiu omenyje žmogų, taip užsidegusį savo darbu, kad pats sau nepastebimai tyliai knarkia iš uolumo. Tačiau žodynai nepripažįsta šio naujai suformuoto frazeologinio vieneto ir ši versija laikoma išimtinai šnekamąja.
