Frazė „ne visi namai“yra labai senovinė ir gana netipinė. Jis, priešingai nei dauguma frazeologinių vienetų, ne sušvelnina neigiamą teiginio prasmę, bet priešingai sustiprina. Iš kur jis atsirado ir ką reiškia frazė „ne visi namuose“.
Tai būtina
- - frazeologinių vienetų žodynas
- - literatūros šaltiniai
Nurodymai
1 žingsnis
Šis frazeologinis vienetas vienu metu pasirodė keliose slavų kalbose. Todėl klysta tie, kurie jam priskiria rusų kilmę. „Nei namuose“, „visai ne namuose“, „nie wszyscy w domu“, „nemít vsech doma“gali pasirodyti ne tik rusui, bet ir baltarusiui, ukrainiečiui, lenkui, čekui. Šiai pagavimo frazei nėra vieno autoriaus. Tai išties populiari, net tarptautinė. Bet jo etimologiją galima atsekti.
2 žingsnis
Išraiška „ne visi namai“konstruojama remiantis archetipų priešprieša: „pilnas - neišsamus (visas - ydingas)“. Išraiška remiasi namo įvaizdžiu, kuris daugeliui žmonių suasmenino pasaulio vientisumo vaizdą. Ypač jei namas pilnas: gausi šeima, daug vaikų, močiutės, seneliai ir kiti giminaičiai. Jei namas pilnas (visi namai), vienos šeimos pasaulyje karaliauja tvarka. Šia prasme „šeimos“metafora iliustruoja individo intelektualinės erdvės vientisumą, kuris prilyginamas visos šeimos vientisumui.
3 žingsnis
Visų namų ūkio narių buvimas namuose yra tvarka, darna, turtingas vidinis gyvenimas. Kažkieno nebuvimas (dėl įvairių priežasčių, bet dažniausiai mirties, mirties kare, vaiko mirties kūdikystėje ir kitų nelaimių, kurios dažniausiai ištinka daugiavaikes šeimas) reiškia namo „neužbaigtumą“, kuris perkeliamas į „nebaigtumą“. žmogaus vidinio pasaulio. Dėl „pilnumo“stokos sutrinka psichika ir kenčia intelektinė funkcija. Todėl laikui bėgant posakis „ne visi namuose“įgauna griežtesnę prasmę - „ne viskas tvarkoje su galva“. Čia kalbama nebe apie šeimą ir namus, o apie tai, kad asmenybei sutrinka psichika, smegenų funkcija, taigi ir gebėjimas adekvačiai suvokti, kas vyksta, elgtis pagal priimtas normas.
4 žingsnis
Intelektinis „neišsamumas“aiškinamas ne kaip kvailumas (įgimtas), bet kaip proto atėmimas (beprotybė). Tai yra, žmogus, kuris anksčiau buvo protingas, dėl kažkokių išorinių ar vidinių įvykių tapo „ne visu protu“, ne visai normalus.
