Be jos būtų daug lengviau gyventi. Sąžinė yra žmogaus sugebėjimas įvertinti savo atsakomybę prieš kitus žmones, remiantis visuomenėje egzistuojančiais moralės principais.
Sąžinė tikrai užima pirmą vietą tarp moralinių kategorijų. Tai yra paslaptingiausia moralinė kategorija. Tai vertinga tik tada, kai tai ne tik išorinis visuomenės primestų etinių bruožų pasireiškimas, bet ir tada, kai tai virsta žmogaus vidine būtinybe.
Nuo senų senovės žmogus bandė rasti sąžinės reiškinio paaiškinimą. Ji buvo laikoma įgimta savybe, kuri nėra tiriama ir netgi dieviška apšvieta, nusileidžianti asmeniui kaip malonė ar dėl kai kurių įvykių.
Sąžinės buvimas žmoguje yra vienareikšmiškai neįmanomas be jo jausmingo požiūrio į pasaulį. Be to, sąžinės, kaip pagrindinės moralinės kategorijos, samprata greta gėrio ir blogio sampratos. Žmogus vadovaujasi apibrėžimu „kas yra gerai, o kas - blogai“. Jei jis vis dėlto atlieka kai kuriuos veiksmus, nukrypdamas nuo „gero-blogo“orientyro, sąžinė jį pradeda kankinti. Taigi sąžinės sąvoka neįmanoma be patirties. Hegelis sąžinę taip pat pavadino „moraline lempa, apšviečiančia gerą kelią“.
Sąžinės paslaptis ta, kad ji priklauso ne tik sąmoningųjų, bet ir nesąmoningų kategorijai. Kartais žmogus nori atsitraukti nuo moralės principų, pasiduoti, tačiau sąžinė jam trukdo, tai yra, šios moralinės ir etinės kategorijos dažnai negalima kontroliuoti protu. Psichologų teigimu, ne visi turi išsivysčiusią sąžinę. Tai būdinga žmonėms, apdovanotiems turtingu vidiniu pasauliu, santykine laisve, gebėjimu užjausti ir atjauta, aukštu savęs reikalavimo lygiu. Be to sąžinės, kaip moralinės kategorijos, formavimas yra neįmanomas.
Pasaulio etikoje yra skirtingi sąžinės apibrėžimai. Pasak Heideggerio, sąžinė yra kvietimas į laisvę. Tai priverčia žmogų grįžti iš prarasto pasaulio į realųjį pasaulį, remiantis „nieko“kategorija. Įdomus žvilgsnis į kazachų mokslininko Šakarimo sąžinę, kuris mano, kad norint pakeisti pasaulį ir visą žmogų būtina įskiepyti sąžinę. Tai turi būti daroma nuo mažens ir visą gyvenimą, kad žmogus galėtų pamatyti savo ydas. Juos realizuodamas jis gali tapti geresnis.
Taigi sąžinė yra svarbiausia etikos kategorija, lemianti moralinę žmogaus atsakomybę prieš save ir visuomenę. Jis sujungia racionalius ir emocinius žmogaus komponentus. Jei dėl kokių nors veiksmų žmoguje atsiranda disharmonija, gėda, galime sakyti, kad sąžinė jame yra, ir tai yra gerai.
