Debesys yra vandens garų kondensatas, matomas nuo žemės paviršiaus. Debesų sudėtis priklauso nuo aplinkos temperatūros. Jie gali būti lašeliniai, kristaliniai ir sumaišyti.
Nurodymai
1 žingsnis
Tuo atveju, kai atskiri debesų elementai tampa per dideli, jie pradeda atsiskirti nuo debesų kritulių pavidalu. Daugiausia kritulių kyla iš debesų, kuriuose bent vienas sluoksnis yra mišrus. Lietaus krituliai, kaip taisyklė, iškrenta iš vienodos sudėties debesų.
2 žingsnis
Dažniausiai debesis galima rasti troposferoje. Visi jie klasifikuojami pagal tarptautinius standartus. Kai kuriuos debesų tipus, pvz., Noctilucentus, galima rasti aštuoniasdešimt kilometrų aukštyje.
3 žingsnis
Žemesnės pakopos debesyse, esančiuose iki dviejų kilometrų aukštyje, yra sluoksnių, stratocumulus ir stratocumulus debesys. Vidurinį sluoksnį (2-7 km) vaizduoja altocumulus ir altostratus debesys. Viršutinė troposferos debesų pakopa apima cirrus su visomis jų veislėmis. Jie randami iki 13 kilometrų aukštyje.
4 žingsnis
„Cirrus“debesys yra atskirų elementų rinkinys, pateikiamas baltų siūlų ar skiautelių pavidalu. Paprastai tokio tipo debesys turi gana didelę sklidimo sritį vertikalia kryptimi. Taip yra dėl didelio kristalų, iš kurių jie susideda, dydžio.
5 žingsnis
Stratų debesys neaiškiai primena rūką. Jie yra suformuoti gana arti žemės paviršiaus, atstovaujantys vieną tankų sluoksnį, kurio aukštis yra nuo penkiasdešimt iki 500 metrų. Kartais tokio tipo debesys susilieja su antžeminiu reiškiniu, tokiu kaip rūkas.
6 žingsnis
Gumuliniai debesys yra pakankamai tankūs kristalų klasteriai, turintys tvirtą vertikalią padėtį. Dažniausiai tai yra konvekcijos zonos, besitęsiančios kelių kilometrų aukštį.
7 žingsnis
Verta paminėti, kad debesų yra ir kitose Saulės sistemos planetose bei jų palydovuose. Natūralu, kad jų pobūdis radikaliai skiriasi nuo žemės debesų. Taip yra dėl kiekvienos planetos atmosferos sudėties skirtumų.
