Dekolonizacija yra istorinis procesas, kai kolonijinių šalių okupuotoms teritorijoms suteikiama nepriklausomybė, visiškai pripažįstant suverenitetą. Kartais šalys išlaisvinimo kovos metu įgyja nepriklausomybę, nuversdamos kolonialistų valdžią.
Nurodymai
1 žingsnis
Pirmasis reikšmingas dekolonizacijos procesas įvyko 1947 m., Kai Indija paskelbė savo suverenitetą ir išsivadavo iš britų kolonijinės priklausomybės.
2 žingsnis
Indija yra viena iš postkolonijinių šalių, kuri iš tikrųjų atsikratė Didžiosios Britanijos įtakos. Vyriausybei pavyko suvienyti žmones ir nustatyti savarankiško vystymosi kelią, pradėti investuoti į pramonės, žemės ūkio, mokslo ir švietimo plėtrą. Dabar Indija yra lygiavertė išsivysčiusių šalių partnerė, o šiuolaikinių kompiuterinių technologijų kūrėjai, Indijos mokslininkai yra pagrindiniai pasaulio specialistai.
3 žingsnis
Deja, daugelio Afrikos šalių deklaruoto suvereniteto banga neatnešė gerovės ir klestėjimo šių šalių žmonėms. Išsivysčiusios šalys juos apibrėžia pagal bendrą „Trečiojo pasaulio šalių“sampratą.
4 žingsnis
Palikę savo buvusias kolonijas, kolonistai išsivežė viską, kas vertinga, paaiškindami, kad visos vertybės buvo sukurtos jų kapitalo pagalba. Afrikos šalys buvo ties bankroto riba, nebuvo pramonės, siautė nedarbas, o iždui trūko lėšų aktualiausioms problemoms spręsti. Vakarų šalys, pasinaudodamos naujųjų suverenių šalių valdovų bejėgiškumu, suskubo teikti „pagalbą“Trečiojo pasaulio šalims. Taigi jiems prasidėjo neokolonizacijos era.
5 žingsnis
Vakarų verslininkai buvo įleidžiami į šalių teritoriją, kurie pradėjo investuoti į gamybos plėtrą, į žemės interjero plėtrą. Visa tai buvo padaryta su minimaliomis sąnaudomis, naudojant šių šalių gamtinius išteklius ir vietinę pigią darbo jėgą.
6 žingsnis
Suverenios šalys vėl pateko į vergiją, dabar ekonomiškai. Vakarų investuotojai didžiąją dalį pelno skyrė sau, o likusią dalį grąžino pelno pavidalu už parduotas prekes, kurias patys investuotojai importavo į trečiojo pasaulio šalis ir pardavė monopolinėmis kainomis. Būdamos budrios ekonominės kontrolės, šalys neturėjo ir neturi galimybės investuoti į šalies plėtrą. Korupcija, kurią vietiniai pareigūnai pastatė kaip pelno šaltinį, augančios išorės skolos, privertė šias šalis pavergti priklausomybę nuo Vakarų šalių.
7 žingsnis
Nauji išsilaisvinimo judėjimai, apėmę Trečiojo pasaulio šalis, tarpetniniai karai, šalių vadovų ekonominės politikos nebuvimas paskatino tik didesnį chaosą ir visišką priklausomybę nuo šalių investuotojų. Dekolonizacija daugelyje šalių virto dar didesne katastrofa nei kolonijinė priespauda.
