„Dalintis neužmušto lokio oda“- tai posakis, kuris naudojamas, kai norima pasakyti, kad kažkas bando kurti planus, kurių įgyvendinimui vis dar nėra priežasties. Lokis dar nėra nužudytas, kaip galime manyti, kad jo oda kažkam priklauso?
Kas sugalvojo padalinti meškos odą
Rusijoje posakis „Nereikalingo meškos oda nereikia dalintis“pasirodė po to, kai į rusų kalbą buvo išversta La Fontaine pasakėčia „Meškiukas ir du medžiotojai“. Pasakos siužetas yra toks. Du medžiotojai leidosi į mišką ketindami nuversti lokį. Jie ėjo per mišką, pavargę ir atsisėdo ilsėtis. Jie dar net nebuvo sutikę meškos, tačiau abu buvo įsitikinę sėkme. Jaunimas ėmė fantazuoti ir diskutuoti, ką darys su gyvūnu, kai tik jį gaus.
Įdomu tai, kad 20 amžiaus pradžioje Rusijoje buvo įprasta sakyti ne „padalinti“neužmušto lokio odą, o ją „parduoti“, nes nėra prasmės dalyti odos, ji yra vertinga visas.
Pravertė jų turėtas vyno butelis. Vynas pakurstė vaizduotę, o medžiotojai ėmė išrasti vis gražesnes scenas: jie įsivaizdavo, kad meška jau nugalėta, o oda - jų rankose. Visi turėjo didelių planų. Abu jaunuoliai buvo priblokšti, visiškai pamiršę, kad dar laukia kova su tikruoju lokiu, o atsipalaiduoti dar per anksti.
Čia atsirado meška. Pasislėpė krūmuose ir klausėsi nepasisekusių medžiotojų kalbų. Kai tik jaunuoliai pamatė lokį, jie abu baisiai išsigando. Pirmasis turėjo jėgų pašokti ir mesti save į krūmus. Bėgo kaip įmanydamas, ir lokys vijosi jį. Medžiotojui pavyko pabėgti, nes meška ilgai jo nesekė. Jis grįžo į proskyną, kur be sąmonės gulėjo antrasis jaunuolis, kuris neteko sąmonės, vos pamatęs lokį. Jo kojos sulenkė, kūnas buvo vatuotas, medžiotojas net negalėjo atsikelti ir bandyti pabėgti, kaip jo draugas.
Panašią reikšmę turinti rusų patarlė: „Nesakykite„ Gop “, kol neperšokote“.
Antrojo medžiotojo meška nelietė. Jis pasilenkė prie savęs, kažką pašnibždėjo jam į ausį ir savo reikalais nuėjo į mišką. Kai medžiotojams pavyko dar kartą susitikti, pabėgęs augalas paklausė jo draugo, kas jam nutiko. Pastarasis jam viską pasakė ir pasakė, kad meška pasilenkė prie jo ir pašnibždėjo jam į ausį šiuos žodžius: „Pirmiausia turėtum užmušti lokį, o tik tada galėtum gerti ir galvoti, kaip parduoti kailį ir linksmintis“.
Patarlės kilmė Rusijoje
Kai kurie ekspertai mano, kad posakis „Nenužudytos meškos odos nereikia dalintis“atsirado ne dėl Jeano La Fontaine'o pasakos, nes daugumai žmonių tai vis dar nebuvo žinoma: paprastiems žmonėms nebuvo įprasta skaitė prancūzų pasakėčias. Žmonės, tyrinėjantys epą ir liaudies meną, yra tikri, kad rusai patarlę perėmė iš kitų tautų, kuriose ji jau egzistavo. Pavyzdžiui, žmonės mėgsta kalbėti apie meškos odą Prancūzijoje ir Vokietijoje, yra ir kitų tautų, kurios žino šią išraišką.
Manoma, kad Jeanas Lafontaine'as savo pasakėčios, kuri iš tikrųjų gali būti senesnė už jo kūrybą, siužeto pagrindu laikėsi liaudies posakio. Lafontaine'o metai: 1621 - 1695 m.
