Ašaros liejasi iš žmogaus akių, kai jis būna nusiminęs, kažko paliestas ar jaudinamas netikėtos laimės. Tačiau iš tikrųjų ašarų skystis gaminamas nuolat, net esant ramiai, ir jis atlieka svarbias funkcijas.
Ašarų funkcijos kūne
Ašaras išskiria ašaros liaukos, esančios priekinio kaulo įduboje po viršutiniu išoriniu orbitos kraštu.
Ašarų liauka ramioje būsenoje išskiria iki 1 ml ašarų skysčio per dieną, o jos mechaninis dirginimas - iki 10 ml. Ašara pirmiausia krinta nuo liaukos po apatiniu voku, o mirksėdama ji pasiskirsto po visą akies paviršių, nuplaunant dėmeles. Tada jis teka iki vidinio akies kampo, rinkdamasis į vadinamąjį ašarų baseiną. Ašarų skystis per nasolacrimal kanalus patenka į ašarų maišelį ir į nosies gumbą, kur drėkina nosies gleivinę. Ašarų skysčio perteklius išgaruoja. Taigi akių ir nosies gleivinės drėkinimas yra svarbi ašarų funkcija.
Cheminė ašarų sudėtis yra panaši į kraujo sudėtį, ji taip pat keičiasi priklausomai nuo kūno būklės ir perneša daug informacijos. Ašarų skystis yra šiek tiek šarminis ir susideda daugiausia iš vandens. Riebalinės oleamido lipidų plėvelės dėka ašaros gali slinkti per odos paviršių, nepasilikdamos ant jo. Ašarose yra lizocimo, kuris dezinfekuoja akis dėl savo sugebėjimo sunaikinti virusus ir mikrobus. Antroji svarbi ašarų funkcija yra antibakterinė.
Kai žmogus verkia dėl kai kurių neigiamų emocijų, su ašaromis atsiranda šokai, streso hormonai, hormonai leucinas-enkefalinas ir prolaktinas. Kai jie verkia iš laimės, tai sušvelnina adrenalino veikimą, apsaugodama kūną nuo per didelio sužadinimo. Dėl panašios priežasties ašaros kyla iš nevaldomo juoko. Ašaros taip pat padeda organizmui atsikratyti druskų.
Ašarų skysčio kiekis gali sumažėti vartojant tam tikrus vaistus arba uždegus ašarų maišelį. Taigi gebėjimas verkti yra ne tik būdas išreikšti savo emocijas, bet ir sveikatos rodiklis.
Ašaros psichologiniu požiūriu
Ašaros kartais padeda bendrauti su žmonėmis. Taigi, kūdikio ašaros tėvams sako, kad jam kažko reikia. Jie taip pat leidžia suaugusiesiems įgyti empatijos iš aplinkinių, nors paprastai žmonės gėdijasi išlieti jausmus priešais ką nors.
Verkimas ir ašaros padeda įveikti emocinį stresą, gauti palengvėjimą. Žmonės, kurie dėl kokių nors priežasčių negali verkti, turi mažiau galimybių atkurti nervų sistemą, palengvinti stresą.
Taigi ašaros turi tam tikrą naudą, tačiau stiprus, nevaldomas verkšlenimas gali, priešingai, sukelti gedimą, nuovargį, depresiją ir tuštumą.
