Tūkstantmečius žmogus vienaip ar kitaip paveikė aplinką, pritaikydamas ją savo poreikiams. Laikui bėgant gamta pradėjo prarasti savo pirminę išvaizdą, iš šventyklos virtusi dirbtuvėmis ar eksperimentine laboratorija. Deja, daugeliu atvejų žmogaus poveikis aplinkiniam pasauliui sukelia neigiamų pasekmių.
Nurodymai
1 žingsnis
Žmogaus įtaka gamtai gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Tiesioginis antropogeninių veiksnių poveikis vyksta, pavyzdžiui, ariant pirmykštę žemę, statant hidraulines konstrukcijas, tiesiant magistrales ir kitas komunikacijas. Daugeliu atvejų tokie pokyčiai negrįžtamai sunaikina pažįstamą kraštovaizdį, pakeisdami gamtą.
2 žingsnis
Netiesioginis civilizacijos poveikis aplinkai taip pat yra plačiai paplitęs. Pavyzdys yra aktyvus kuro deginimas vykdant gamybinę veiklą. Šiuo atveju pats asmuo tiesiogiai nesąveikauja su biologiniais organizmais, tačiau kuro degimo produktai patenka į aplinką, todėl atmosfera yra užteršta ir neigiamai veikia augalus bei gyvūnus.
3 žingsnis
Žmogus savo veikloje labai dažnai keičia gamtą spontaniškai, nesąmoningai, nenorėdamas. Net įprastas pasivaikščiojimas miške ar iškylos kaime gali būti žalingos augalams ir gyviems organizmams. Žmonės trypia žolę, skina gėles, žingsniuoja ant mažų vabzdžių. Blogiausia, kai pikniko ar turistams skirtos poilsio vietos vietoje lieka neišvalytos šiukšlės, o tai ne tik gadina vietovės išvaizdą, bet ir daro žalingą poveikį gamtai.
4 žingsnis
Daug didesnį poveikį gamtai daro tikslinga žmogaus veikla. Civilizacijai dėl jos egzistavimo reikia įdirbti didžiulius žemės plotus. Kultivuodami javų auginimo laukus, žmonės gamtoje keičiasi nuolat ir dažnai negrįžtamai. Žemės ūkio veikla gali visiškai pakeisti reikšmingų teritorijų ekologiją. Tuo pačiu metu keičiasi dirvožemio struktūra, kai kurios augalų ir gyvūnų rūšys yra išstumtos.
5 žingsnis
Žmogaus poveikis gamtai labiausiai jaučiamas ten, kur gyventojų tankumas yra didelis, pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose ir jų apylinkėse. Kiekvieną dieną žmonėms tenka spręsti klausimus, susijusius su energijos ir maisto tiekimu, pramoninių atliekų ir atliekų šalinimu. Ir dažniausiai tokios problemos sprendžiamos gamtos sąskaita ir jos nenaudai. Pavyzdys yra milžiniški buitinių atliekų sąvartynai, įrengti megapolių pakraščiuose.
6 žingsnis
Žmogaus poveikis gamtai taip pat gali būti teigiamas. Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti retas ir nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, tam tikrose valstybėse organizuojamos gamtos apsaugos teritorijos, draustiniai, laukinės gamtos draustiniai ir nacionaliniai parkai. Ūkinė veikla čia dažniausiai yra draudžiama, tačiau veiksmingos prevencinės priemonės natūraliai įvairovei išsaugoti yra vykdomos gana plačiai.
