Darbas yra ypatinga visų žmonių veikla, kuria siekiama patenkinti pagrindinius visuomenės poreikius. Tai galima atlikti tiek naudojant specialius įrankius, tiek per intelektą.
Nurodymai
1 žingsnis
Darbą įprasta suprasti kaip visus veiksmus, kuriuos įmonės ir šalys organizuoja siekdamos įdarbinti daugumą gyventojų. Tokiu atveju daugumą žmonių kontroliuoja bendruomenės elitas, kuris apima korporacijų ir bankų savininkus.
2 žingsnis
Jei laikysime žmogų asmeniu (ne bendros sistemos dalimi), tai jam darbas yra viskas, ką jis padarė savo gyvenime iki šiol. Vėlgi, čia vėl galime atskirti intelektinius ir pramoninius pasiekimus. Tik keliems asmenims pavyksta abiem aspektais. Darbo procese žmogus stengiasi išsiugdyti ir realizuoti savo psichinį ir fizinį potencialą. Darbas skirtas suvienyti žmoniją su gamta, nors dažnai paaiškėja, kad pastaroji keičiasi pažangos ir žmogaus labui.
3 žingsnis
Ekonomikos teorijai darbas yra svarbiausias gamybos veiksnys. Istorinis materializmas aiškina šią sampratą kaip tam tikrą istorijos substanciją, pagrindinę žmogaus gyvenimo veiklą ir būdą. Per visą civilizacijos egzistavimą žmonės išmoko sukurti darbo įrankius, kad darbo objektai būtų paversti gatavu produktu, reikalingu visos visuomenės vystymuisi. Laikui bėgant sunkų darbą pakeitė daugelio procesų automatizavimas, tačiau ši koncepcija neprarado savo reikšmės ir galios.
4 žingsnis
Kolektyvinio darbo forma paskatino gamybos santykių atsiradimą. Darbas yra socialinė sąvoka ir reiškinys. Todėl patartina iškelti šios veiklos organizavimo klausimą. Žmonių kalba ir kalba ką tik tapo tokia kontrolės priemone. Visa tai padėjo ir vis dar padeda užmegzti tokio tipo santykius. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo norų, turi suprasti šio proceso esmę ir įsitraukti į jo darbą, kad sukurtų naudą sau ir visiems gyviems žmonėms.
