Elgiasi kaip pava. Daugeliui ši išraiška pažįstama iš Puškino pasakos, tačiau žodžio „pava“reikšmė nežinoma visiems. Kilmingos gimimo moteris, o gal kitos tautybės atstovė? Ir jei Aleksandro Sergeevičiaus laikais šis žodis, matyt, buvo populiaresnis, tai tarp mūsų amžininkų jis daugeliui nežinomas. Bet iš tikrųjų, kokia čia pava?
Ironiška, kad pava yra tik povo patelė. Pagal analogiją su kalakutiena ir kalakutiena, žąsimi ir žąsimi, pava reiškia paukštį. Tačiau šiandien šis žodis praktiškai nenaudojamas. Tačiau yra ir perkeltinė prasmė, tai reiškia išdidžią moterį, kuri vaikšto iškelta galva ir nenori nieko pastebėti šalia. Ar matėte, kaip povai vaikšto padišų rūmuose ar jų tėvynėje? Galva pakelta, uodega ištiesinta, eisena, kaip sakoma, yra nuo klubo … Štai kodėl poetai ir rašytojai dažnai naudojo šį palyginimą pabrėždami pernelyg didelį moters pasididžiavimą ir narcisizmą.
Tačiau nemanykite, kad Pava vardas yra išskirtinai neigiamas. „Veikia kaip pava“yra gana glostanti savybė. Juk moteris, žinanti savo vertę ir mokanti parodyti kitiems visą savo orumą, negali nesižavėti vyrais. Pava nebūtinai yra neprieinamas pasididžiavimas. Gali būti, kad tai įprasta moteris, mokanti atsistoti už save. Ir nors perdėtas pasididžiavimas niekada nebuvo laikomas moters dorybe, didžiuotis tų laikų moterimi buvo pagarbos sau sinonimas.
Tačiau yra ir antroji medalio pusė. Kaip ir bet kuris žodis, vartojamas žymėti aukštas dvasines savybes, grožį ar orumą, tėtis buvo aktyviai vartojamas neigiamame kontekste. Pvz.: „Nei pava, nei varna“- akivaizdžiai nekelia vertingo komplimento moteriai, kuriai jis tariamas. Žodis „pava“buvo vartojamas ir kalboje vartojamas alegoriškiau. Nepaisant to, kad žmogaus galvoje jis jau seniai nekelia asociacijų su povu, jis neturi tiesioginės išdidžios ir svarbios moters prasmės.
Šiandien šis žodis šiuolaikinėje kalboje praktiškai nėra girdimas, todėl dabartinė karta didžiąja dalimi nežino jo prasmės ir, skaitydama praėjusių metų pasakas ir literatūrą, po juo įsivaizduoja visai kitą prasmę. Tačiau yra nuomonė, kad senų žodžių mada, kaip ir drabužių bei kulinarinių patiekalų mada, grįš su laiku. Ir kas žino, galbūt po dešimčių ar net šimtų metų, kai prarandami prisiminimai apie tikrąją šio žodžio prasmę, jis įgis visai kitą prasmę.
