Duonos svarbą žmogaus, ypač ruso, gyvenime sunku pervertinti. Jis padėjo išgyventi viduramžiais ir praėjusio amžiaus karų metu. Todėl yra daug dainų apie duoną, taip pat apie kviečius, jie rodomi patarlėse ir priežodžiuose. O garsiausią liaudies išmintį „duona yra visko galva“galima interpretuoti įvairiai, tačiau bet kokiu atveju pabrėžiama šio produkto svarba.
Nurodymai
1 žingsnis
Etimologinė interpretacija
Rusų kalba, kaip ir daugelyje slavų kalbų, žodžiai „galva“ir „viršininkas“turi bendrą kilmę, ne veltui vyriausias šeimos narys vadinamas „galva“- jis yra gerbiamas ir gerbiamas. Todėl, jei pradėsime nuo etimologijos, tai rusų patarlė įgauna šiek tiek kitokią interpretaciją: duona yra svarbesnė, svarbesnė už visa kita, kas yra ant stalo. Iš tiesų slavų tautos gerbė šį produktą, be jo negalėjo vykti nė vienas valgis. Atšiaurią Rusijos žiemą kalorijų kiekis maiste yra ypač svarbus, todėl bet kokius patiekalus, įskaitant grūdus, reikia valgyti su duona, todėl jis labiau patenkina.
2 žingsnis
Dietos aiškinimas
Iš kokybiškų grūdų pagamintoje duonoje yra daug maistinių medžiagų ir vitaminų, kurių reikia žmogui. Įdomu tai, kad net ir bejausme pavidalu jis juos išlaiko beveik tiek pat. Štai kodėl užsitęsusio bado sąlygomis, turėdamas tik vieną duoną ar džiūvėsėlius, žmogus gali gyventi iki kito derliaus.
Šia tema yra dar viena patarlė: „Geresnė duona su vandeniu nei pyragas su bėdomis“. Tokiais metais pinigai prarado prasmę; grūdai buvo tam tikras matas, kuris nulėmė viso kito vertę. Be to, sukūrus palankias sąlygas, jis gali būti lengvai laikomas gana ilgai.
3 žingsnis
Geopolitinė interpretacija
Viduramžiais didžiulis karų, ypač tarpusavio karų, skaičius vyko ne dėl gamtos išteklių, o būtent dėl derlingos žemės, kurioje galima auginti pasėlius, įskaitant rugius ir kviečius. Todėl norint išalkti kaimą, pasėti laukai dažnai būdavo padegami, o alkani žmonės buvo priversti atiduoti įtvirtinimus. Taigi galime sakyti, kad duona buvo jei ne priežastis, bet būdas pasiekti pergalę kare ar reide.
