Fraseologizmas „Babilonijos pandemonas“yra žinomas visiems ir jo prasmė nekelia abejonių. Tačiau atidžiau panagrinėję rusų kalbos teorijos požiūriu, galite atrasti kažką naujo.
Frazeologizmas „Babilonijos pandemonas“nurodo Biblijos mitą. Pasak legendos, nuodėmingi Biblijos miesto Babilono, kuriame vis dar gyveno Babilono paleistuvė, gyventojai nusprendė valdžioje varžytis su pačiu Dievu. Jie pradėjo statyti bokštą, kuris pagal inžinerinius skaičiavimus turėjo pasiekti dangų, kur buvo Dievo buveinė.
Priešingai nei įprasta, Dievas neišsiuntė nekaltiems babiloniečiams griaustinio ir žaibo, nekartojo jiems potvynio scenarijaus, bet elgėsi įmantriau - sumaišė visas kalbų grupes. Dėl keršto akto darbuotojai nustojo suprasti meistrus, meistrai negalėjo suprasti brėžinių ir konstrukcija strigo. Todėl visi vienu metu metė darbą ir išsibarstę po skirtingas planetos dalis, sukurdami tautas ir tautas.
O kas yra „pandemoniumas“?
Rusų kalba frazė „Babilonijos pandemonis“reiškia sumišimą, sumišimą, trumpai tariant, netvarką, kurią suformavo nevaldoma minia.
Iš pradžių nepatyręs žvilgsnis, viskas yra paprasta, o temą galima laikyti uždara, jei ne vienas „BET“.
O kas yra „pandemoniumas“? Grynai fonetiškai iškart atsiranda asociacija su žodžiu „minia“. Bet morfologinės analizės požiūriu, jei šaknis laikysime „minia“, tai kokį vaidmenį čia gali atlikti priešdėlis „c“, kuris, pagal visus rusų kalbos žodynus, visų pirma, yra veiksmažodis ir antra, tai reiškia judėjimą iš skirtingų taškų viename.
Tai yra, pagal logiką, išraiška gali reikšti: „minios sukūrimas iš išorės per vieną erdvinį intervalą“- visiškas absurdas.
Todėl neturėtumėte išmanyti rusų kalbos teorijos, bet tiesiog prisiminkite seną žodį „stulpas“, vienoje iš reikšmių - „paminklas“. Tada viskas patenka į savo vietas. Pagal analogiją su stichija apie kūrybą stulpelis apie kūrybą yra paminklo sukūrimas.
Rusų kalba sukuria savo taisykles
Kur tokiu atveju yra susijusi tradicinė frazeologinio vieneto reikšmė? Beje, kai įvedate frazę „Babylonian pandemonium“į „Google“vertėją, tai kelioms kalboms suteikia rezultatą kaip „kalbos supainiojimas“, o frazeologinio vieneto „Babel“reikšmė Europos kalbose yra artimesnė į „klegesio“reikšmę.
Taigi mes vėl susiduriame su unikaliomis „didžiosios ir galingosios“kalbos galimybėmis, kurios iš neaiškios išraiškos sukūrė talpų ir prasmingą žodį, kuris netelpa į jokią rusų kalbos taisyklę, bet yra suprantamas bet kuriam rusui. -kalbantis asmuo.
