Visą žmonijos egzistavimą rašytojai, menininkai ir filosofai savo darbuose stengiasi parodyti, koks sunkus yra žmogaus gyvenimas, koks žiaurus ir nepalaužiamas likimas žmonėms. Bet ar tikrai taip?
Įsitikinimas, kad gyvenimas yra sunkus, pradeda formuotis jau vaikystėje. Tėvų žodžiai, artimiausios aplinkos teiginiai, jų pačių bejėgiškumas (ne dėl gyvenimo sunkumo, o dėl amžiaus rodiklių), galų gale, net vaikų pasakos įtikina augančią asmenybę, kad gyvenimas ir sunkumai yra neatskiriamos sąvokos. Ne visi ankstyvoje vaikystėje išmoktas „tiesas“analizuoja ir abejoja.
Kita daugelio žmonių sunkaus gyvenimo priežastis taip pat slypi jų galvose. Iš tiesų, daugelis nesuvokia, kad iškylantys sunkumai iš tikrųjų yra skirti skatinti asmenį tobulėti, todėl visus išbandymus jie suvokia kaip bausmę iš viršaus. Natūralu, kad bausmių kupinas gyvenimas bus sunkus.
Skiriamasis išskirtinių žmonių, pasiekusių pripažinimą ir šlovę, bruožas yra jų ypatingas požiūris į sunkumus, kurį galima pavaizduoti formulės „iššūkis, kovok ir laimėk“pavidalu. Iš tiesų atrodo, kad daugelis sėkmingų žmonių specialiai ieško sunkumų, meta jiems iššūkį ir ryžtingai juos įveikia.
Posakis „kaip tu pavadini valtį - taip jis plauks“labai vaizdžiai iliustruoja tokio reiškinio kaip sunkus gyvenimas ištakas. Veikiami aukščiau aprašytų veiksnių, žmonės nesąmoningai pradeda patys suprogramuoti, kad gyvenimas yra sunkus. Ir pasąmonė ras vis daugiau šio fakto patvirtinimo.
Tačiau nedaugelis žmonių tikslingai ir nuodugniai analizuoja savo gyvenimą būtent asmeninės atsakomybės už jį požiūriu. Laikydami tokias mintis kaip tuščią filosofavimą, žmonės atsakomybę nuo savęs perkelia į visuomenę, valdžią, prigimtį ir likimą ir nenori pripažinti, kad patys yra kalti dėl daugybės savo bėdų.
Frazė „gyvenimas sunkus“yra populiari, nes tai puikus pasiteisinimas jūsų pačių nesėkmėms. Bet toks mąstymo būdas kiekvienais metais veda žmogų toliau nuo sėkmės ir klestėjimo.