Praėjusį lapkritį į Marsą išsiųstas erdvėlaivis „Curiosity“pagaliau sėkmingai nusileido Raudonojoje planetoje. Dvejus metus jis turės tyrinėti Marso ypatybes ir, ko gero, galės atsakyti į klausimą, ar ten gyvybė egzistuoja.
Rugpjūčio 5 d. „Curiosity“sėkmingai užbaigė nusileidimą šalia didžiausio Marso kraterio Gale, kuriame aiškiai matomi gilūs dirvožemio sluoksniai, atskleidžiantys šios planetos geologinę istoriją. Ir jau spėjau nufotografuoti keletą šios gamtos traukos vietų.
Tačiau ateityje „Curiosity“aparatas turės atlikti labai svarbų darbą - atlikti visavertę Marso dirvožemio analizę, ieškodamas jose organinių molekulių. Norėdami jį tam paruošti, rugpjūčio 10–13 dienomis NASA inžinieriai „Curiosity“kompiuteriuose atliko visą programinės įrangos atnaujinimą. Laimei, įrenginio operacinė sistema sukurta taip, kad liktų tik tos programos, kurios šiuo metu reikalingos.
Taigi vietoj nusileidimo programų buvo įdiegtos specialios vaizdo apdorojimo funkcijos, skirtos automatiniam kliūčių atpažinimui, kad būtų galima atlikti autonomines keliones aplink planetą. Kitas svarbus atnaujinimas yra manipuliatoriaus rankos funkcija, leidžianti tiksliai naudoti rankoje įmontuotus specialius įrankius (mentelę dulkių mėginiams rinkti, nedidelį grąžtą ir kt.). Jo dėka „Curiosity“galės surinkti dirvožemio, dirvožemio, akmenų pavyzdžius ir pristatyti juos į vidų išsamiai cheminei analizei atlikti.
NASA inžinieriai dabar išsamiai tiria Gale kraterio vaizdus, kad nuspręstų, kur siųsti „Curiosity“, kai visi prietaisai bus patikrinti ir įdiegti. Pirmoji kelionė į Marsą numatyta po savaitės, o visas įrenginys planetoje turės išbūti maždaug dvejus metus.
Marso mokslo laboratorijos projektas, kurio dalis yra erdvėlaivis „Curiosity“, laikomas brangiausiu Amerikos kosmoso agentūros istorijoje. Ji jau išleido 2,5 mlrd. Tačiau galbūt būtent jis padės geriau ištirti paslaptingąją Raudonąją planetą ir pagaliau atsakyti į klausimą apie gyvybės Marse egzistavimą.
