Yra knygų, kurias norite perskaityti keletą kartų, atrandant ką nors naujo kiekvieną kartą skaitant. Ir yra tokių, kurie kažkada padarė gilų įspūdį, tačiau perskaitę po kelerių metų paliko sieloje tik nusivylimą. Ir esmė čia ne tik knygose, jų meniniame nuopelne ir autoriaus minties gilumoje. Faktas yra tas, kad žmogaus suvokimas apie bet kokį darbą keičiasi su amžiumi, kartais gana stipriai.
Akivaizdu, kad žmogus sparčiausiai vystosi vaikystėje, ir būtent tada žmogaus literatūriniai pageidavimai keičiasi greičiausiai. Taigi, trejų metų vaikas su malonumu klausosi pasakos apie Ryaba Chicken ar Kolobok, o būdamas penkerių jis tik nuolaidžiai šypsosi pakvietęs skaityti kažką panašaus - jis jau „peraugo“šią literatūrą, iš jo paėmė viską, ką galėjo, o dabar jis labiau susidomės stebuklingomis pasakomis ar linksmais pasakojimų eilėraščiais. Amžius turi įtakos skaitomų knygų pasirinkimui, o ne maža.
Pradinis skaitymo supratimas
Knygos ikimokyklinukus ir jaunesnius moksleivius pirmiausia domina siužetas. Kuo vyresnis vaikas, tuo sudėtingesnę siužetą jis gali suvokti ir įvertinti. Baigiantis pradinei mokyklai, vaikas gana sugeba skaityti kūrinius su keliomis susikertančiomis siužeto linijomis, gudriai persipinti siužetą, gana dideliu herojų skaičiumi.
Knygose jauniesiems skaitytojams gausu daiktavardžių ir veiksmažodžių: tokio amžiaus vaikui svarbu žinoti, kas ką padarė, kur ėjo ir kas nutiko toliau. Aprašymai reikalingi tik tam, kad susidarytume įspūdį apie veiksmo sceną, geriau įsivaizduoti herojus, t. yra pagalbinio pobūdžio. Deja, kai kurie suaugusieji niekada neperžengia knygos siužeto-įvykio suvokimo ribų.
Paprastai tokie žmonės, jei ir skaito, kažką panašaus į antrarūšius romanus ar knygas „veiksmo“žanre.
Vidutinis skaitymo suvokimo lygis
Tolesniam skaitymo suvokimo vystymui reikalingas tam tikras mokymas, skaitymo kultūra. Pirma, padedamas suaugusio žmogaus, o tada savarankiškai, augantis žmogus pradeda ne tik sekti herojų veiksmus, bet ir apmąstyti knygą: kodėl herojus elgėsi taip, o ne kitaip, kokios aplinkybės ar jo charakterio ypatybės tai sukėlė? Vaikas supranta literatūros kūrinio analizės pagrindus.
Dabar, norint susidomėti skaitytoju, knyga siužeto požiūriu turi būti ne tik linksma. Jis nori ieškoti veikėjų veiksmų paaiškinimų, bando save pastatyti į jų vietą, svarsto, kaip jis pasielgtų panašioje situacijoje. Šiame skaitymo kultūros raidos etape daugiau dėmesio skiriama samprotavimams, aprašymams ir kitoms literatūros technikoms, kurios anksčiau buvo suvokiamos kaip „pagalbinės“ar net „nereikalingos“.
Literatūrinio kūrinio suvokimui didelę įtaką daro ir bendras kultūros lygis bei meninio skonio raida.
„Brandus“skaitytojas
Kitas literatūros kūrinio suvokimo ir supratimo etapas yra dialogas su autoriumi. Skaitytojas jau žino, kad knyga buvo sukurta siekiant išreikšti rašytojo idėjas, jo idėjas apie žmones, jų santykius, suprasti tam tikras problemas. Ir jis pradeda svarstyti su autoriumi, susitarti su juo viduje ar ginčytis. Kartu su veiksmo aprašymu ar herojų dialogais žmogus su knyga rankose su susidomėjimu skaito autoriaus nukrypimus, pastabas, apmąstymus ir veikėjų emocinių išgyvenimų aprašymus.
Galbūt, pasiekęs tokį kūrinio suvokimo lygį, skaitytojas norės sužinoti daugiau apie autorių, knygos sukūrimo istoriją, veikėjų prototipus, perskaityti kritinius straipsnius - visa tai jam padės išsamiausiai ir giliausiai suprasti autoriaus kūrybą. nusistatyti savo požiūrį į jį.
Tačiau net ir turint išvystytą skaitymo kultūrą, subrendusį meninį skonį, to paties žmogaus suvokimas skirtingais gyvenimo laikotarpiais gali skirtis. Vaidmenį čia vaidina skaitytojo gyvenimo patirtis, kiek knygoje aprašyti įvykiai sutampa su jo paties gyvenimo realijomis, kiek autoriaus nuotaikos dera su jo paties, kaip artimi dvasios dvasios jį skaitant kūrinį.
