Druskingus dirvožemius sunku kultivuoti, jiems būdingas didelis druskos kiekis viršutiniuose sluoksniuose. Norint juos patobulinti rudenį, būtina atlikti specialų praplovimą.
Druskingas dirvožemis yra dirvožemis, kurio visame profilyje yra daug tirpių druskų. Viršutiniame tokio dirvožemio sluoksnyje druskos kiekis gali siekti 60 proc. Vieninteliai augalai, kurie gali augti druskingame dirvožemyje, yra halofitai.
Kaip susidaro druskos pelkės
Druskingi dirvožemiai susidaro veikiami žemės gelmių vandenų, praturtintų mineralais ar druskingomis uolienomis. Jie paplitę pusdykumėse, dykumose ir pietinėse stepėse, kur jie gali išplėsti didžiulius plotus.
Artimose požeminio vandens vietose, esant efuzijos režimo sąlygoms, stipriai išgaruoja vanduo iš dirvožemio paviršiaus. Jei požeminiame vandenyje yra mineralų, tai po garavimo druskos nusėda dirvožemio kapiliaruose. Laikui bėgant jų turinio procentas didėja. Kartais druskos pelkės gali susidaryti dėl netinkamo drėkinimo, halofitų augalų, kuriuose gausu natrio, chloro ir sieros, mineralizacijos, druskos nusėdimo vėjo pagalba ir kt.
Kas yra druskingi dirvožemiai
Išvaizda druskos pelkės skirstomos į putlias, juodas ir šlapias. Putlioms druskos pelkėms būdingas didelis natrio sulfato kiekis, dėl kurio viršutinis dirvožemis tampa laisvas. Juodosiose druskos pelkėse yra daug sodos. Šis dirvožemis blogai praleidžia drėgmę, drėkinimo metu ant jo susidaro rudos balos.
Būdingas šlapių druskingų pelkių bruožas yra tamsi, kieta pluta ant paviršiaus, po kuria yra užmirkusio dirvožemio sluoksnis. Tokioje druskingoje pelkėje yra daug kalcio chlorido ir magnio, nes jos sugeria vandens garus iš oro, dirvožemis yra prisotintas drėgmės.
Druskingi dirvožemiai ir žemės ūkis
Druskų, kuriose gausu druskingų pelkių, tirpalas neleidžia aprūpinti maisto šaknimis augalų šaknų. Pavasarį toks dirvožemis ilgai neišsausėja, tačiau po džiovinimo jis pasidengia kieta pluta ir tampa ypač sunkiai apdirbamas. Labai druskingame dirvožemyje pasėliai gali visiškai neaugti arba žūti.
Norint pagerinti druskingą dirvožemį, būtina susigrąžinti, tai yra nuplauti dirvą nuo druskų. Melioracija paprastai atliekama rudenį, nuo rugsėjo iki gruodžio. Patartina po praplovimo druskos vanduo išplauti iš aikštelės į kitą vietą.
Melioracijai gerai iškasta teritorija padalijama į 10–20 kvadratinių metrų sektorius, tada jie yra apsupti biriais volais ir užpilami vandeniu. Melioracija bus veiksminga, jei vietoje bus geras natūralus drenažas, kitaip sūrymas paprasčiausiai nugrimzdo giliau į dirvą ir laikui bėgant gali vėl pakilti.
