Pagal Civilinį kodeksą skolininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės pagal sutartį, jei jis gali įrodyti, kad įsipareigojimų pažeidimą lėmė nenugalimos jėgos aplinkybės. Tokios aplinkybės dar vadinamos nenugalima jėga.
Force majeure aplinkybių apibrėžimas ir požymiai
Force majeure aplinkybės minimos Rusijos Federacijos civilinio kodekso 401 straipsnio trečioje pastraipoje. Jie apibrėžiami kaip „ekstremalūs ir neišvengiami duotomis sąlygomis“. Tačiau nei tarptautinėje, nei vidaus teisinėje sistemoje nėra išsamaus ir privalomo jų sąrašo, todėl, jei sutartyje nėra konkretaus aplinkybių sąrašo, kurį šalys pripažins neįveikiamais, vėliau neišvengiamai atsiras nesutarimų. Todėl patartina sutartyje numatyti šias aplinkybes: potvyniai, žemės drebėjimai, gaisrai, transporto nelaimės, draudžiančių nuostatų paskelbimas, pilietiniai neramumai, riaušės, karas ir karo veiksmai, personalo streikai. Nenugalima jėga turi bendrų kraštutinumo, neišvengiamumo, nenumatymo požymių. Tokios aplinkybės turėtų būti išorinio pobūdžio ir pasireikšti po sutarties sudarymo.
Jei kliūtis įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį yra laikino pobūdžio, rangovas atleidžiamas nuo atsakomybės tik laikotarpiui, kurį egzistuoja ši kliūtis.
Force majeure: ginčytini klausimai
Viešojo gyvenimo reiškinių (riaušės, karinės operacijos, blokados ir streikai) priskyrimas force majeure aplinkybėms yra prieštaringas. Sovietų civilinėje teisėje ilgą laiką buvo nuomonė, kad tokia nuoroda į socialinius reiškinius kaip nenugalima jėga yra nepriimtina. Šiuo metu ne visas šias aplinkybes galima pripažinti force majeure aplinkybėmis. Pavyzdžiui, jei karo padėtis tęsiasi ilgai, ji praranda nenuspėjamumo ženklą, todėl jos negalima priskirti force majeure aplinkybėms.
Padegimų gaisrai taip pat prieštaringi teismuose. Būtina įrodyti, kad tokios aplinkybės turi visus nenugalimos jėgos požymius, o asmenys, kalti dėl žalos padarymo, nėra žinomi.
Vidaus teismų praktika taip pat yra atsargi vertinant streiką. Manoma, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių galima priskirti tik ištisų pramonės sektorių streikus, nes vienos organizacijos darbo nutraukimą galima išprovokuoti sąmoningai. Prieštaringai vertinamas nusikaltimų (pvz., Teroro išpuolių) priskyrimas nenugalimos jėgos aplinkybėms. Šiuo metu vyraujantis požiūris neigia jų požiūrį į nenugalimos jėgos aplinkybes. Tačiau juos galima laikyti nenugalima jėga, jei įrodoma, kad jie turi visas būtinas savybes.